Taksų mylėtojų forumas

Kaip graudu laikykitės

Fėja, kurią Jūs pernai vasarą padėjot išsaugoti - moraliniu palaikymu ir finansine parama - dabar guli prisiglaudusi prie Trepsės, šildo ją ir - ką aš žinau - gal siunčia kokius nors stiprybės signalus - gyvenk. O gal jai tiesiog jauku šiltai gulėti po pledu... Suprantu, kad Trepsę jau prarandu, gal dar ne šiandien, gal dar pabūsime, nors vieną akimirką praėjusią naktį galvojau, kad ji jau išėjo... Nepakenčiamai liūdnas dalykas - šuns senatvė. Kažką apie tai rašė Axelis Miuntė. Jokie filosofiniai išvedžiojimai nepadeda, kai prieš akis matai tą žvilgsnį. Ačiū už palaikymą.

Laikykitės.. žinau, kaip sunku, kai mylimam gyvūnui negera, ir nežinai, kuo tai baigsis ir, atrodo, negali padėti.. betgi vis tiek - stiprybės jums ir sveikatos Trepsei..

Įsivaizduoju kaip jums sunku. Laikykitės. Man net skaityti baisiai sunku...

_________________
Trumpaplaukė taksiukė: Dora (tegul ilsisi ramybėje)
Trumpaplaukė taksiukė: Bella (saugosiu ir mylėsiu už abi)

Grįžom iš Margaritos. Trepsės būklė nepablogėjo - gera žinia, ir, pasak Margaritos, nėra taip blogai, kaip vakar. Pasiusiojo, pakakojo, pavalgė, pagėrė...Operacijos tikimybė išlieka. Margarita optimistė ta prasme, kad galvoja apie tokio amžiaus šuns operaciją. Bet jeigu būtų visiškai beviltiškas atvejis, manau, nesiimtų. Taigi, šiandien truputį smagiau. Gal aš kaip tas skęstantis, kuris griebiasi ir už šiaudo.

Labai skaudu. Gaila, kad taip laikas bėga prabėga ir viskas. Gaila, kad mirties nenugalėsim.

_________________
Taksas Vincentas

Kikevieną dieną bijau grįžti iš darbo, nes nežinia, ką galiu rasti, ir bijau važiuoti į kliniką, kad ten nepasakytų, jog viskas, bijau kiekvieno rytojaus, nes nežinia, kaip bus. Ir dar žudo bejėgiškumas.

Blogai mums. Vaistai nepadeda. Apie akupunktūrą užmiršau paklausti, atsiminiau tik prie namų. Margarita turėjo paskambinti dėl kraujo tyrimo rezultatų, bet dar neskambino. Gal telefono nr. pasimetė.

Fėja guli prisiglaudusi prie Trepsės - gal ji tikrai nori kažkaip padėti. Trepsės akytės atmerktos - nemiega, bet guli nejudėdama.

Kaip jai padėti? Jai tikriausiai skauda, tad vargu ar rateliai būtų išeitis.

Užėmiau dvi temas, net nežinau, kurioje rašyti. Kol nežinome diagnozės...Šiandien Trepsytei lyg ir buvo geriau. Rytą netgo atėjo manęs pažadinti - pramiegojau po vakarykščių ašarų. Dabar miega kartu su Fėja. Atrodo, kad ji tikrai kažką jaučia ir stengiasi padėti. Vienintelė iš mano būrio.
Nors Trepsė visai nesidžiaugė, kai namuose atsirado Fėja. Ir dėl fėjukų buvo nepatenkinta.
P.S. Skubėdama pas Trepsę, šiandien užsidirbau baudą iš bjauraus kelių policininko.

Laikykitės, tikrai turi būti labai sunku, kai kiekviena diena kabo ant plauko Kol šunelis jaunas, nors ir žinai, kad kažkada irgi ateis toks pat metas, bet nesusimąstai, kad gali būti taip sunku arba tiesiog stengiesi nustumti tokias mintis kuo toliau...

_________________
Trumpaplaukis nykštukinis taksas Topas
Trumpaplaukis nykštukinis taksas Kapri

Taip. Aš ir dabar stengiuosi gyventi tik šia akimirka. Kiekvieną kartą, kai ji kuo nors susidomėjusi pakelia galvytę, apgaudinėju save, kad tai - viltes ženklas. Džiaugiuosi, kai valgo ir geria. Kai pavizgina uodegytę. Kai parėjusi iš darbo randu ją gulinčią kitoje vietoje...

Pradėjau šią temą, kai Trepsytė dar buvo sveika ir žvali, tik jau pagyvenusi. Ir taip pat stūmiau į šalį mintis, kad ateis ir šis laikas. Galvojau, gyvensime ilgai ir laimingai ir mirsime tą pačią dieną. Taip pasakos baigiasi.

Prieš šešerius metus teko užmigdyti mišrūniukę Vyšnią. Iki šiol negaliu apie ją galvoti neapsipildama ašaromis. Kaip koks staiga atidarytas gazuoto vandens butelis.

Ir dar - prasidėjo žiemai, o mano šunų kapinaitės Šakiuose, ir nepajėgsiu iškasti kapelio.

Labai graudu, koks sunkus tas išėjimas...

Šiandien Trepsei truputį geriau. Minimaliai, bet geriau. Per pačią pūgą 20km/val greičiu nušliaužėm iki Jakovo, paskui taip pat atgal. Rytojui gavom 4 švirkštus vaistų.

Šiandien Margarita sakė, kad gal šį kartą išsikapstysim. Trepsė dar nenori vaikščioti, bet pastačius paeina, kojytės nesipina, o pamačiusi švirkštus, jau ir pati pasislėpė po kėde. Bijau džiaugtis, nes dar nesugrįžome į tą būklę, nuo kurios pradėjome gydymą, bet gal...

tikėkimės geriausio gal Trepsei visai švirkštai nusibos ir ji nuspręs greičiau sveikti