$this->bbcode_second_pass_quote('karmino', 'S')veiki,
Teko ir man būti panašioje situacijoje, 2003 metais. Gyvenom tada Vilniuje, daugiabutyje, laikiau 3-is airių seterius. Taip jau sutapo, kad mūsų name (16-aukštis) gyveno apie 20 šunų, taigi su kaimynais kažkaip problemų nekilo, bet va kaimyniniam name gyveno viena persona, kuriai labai užkliuvau. Nežinau kodėl, nes nieko blogo jai nepadariau, tik kasdien maždaug tuo pačiu metu praeidavau šaligatviu pro namą, kuriame ji gyveno (1-am aukšte), vedina šunimis ant pavadėlių. Toks jausmas, kad ji laukdavo, kada aš pasirodysiu, nes vos tik išlįsdavau iš už kampo, iš karto išbėgdavo į balkoną ir padėdavo burnoti - visaip mane keikė, vadino, ir įžeidinėjo. Iš pradžių nusprendžiau ignoruoti, galvodavau, tegu sau "loja"... Šita pagyvenusi moteriškė spygliuota viela apraizgytais basliais buvo atsitvėrus žemės plotelį šalia savo balkono, kuriame buvo užsiveisus daržą. Vieną dieną ji kapstėsi savo tam darže, o aš ėjau pro šalį, pamačius, kad nereaguoju į jos gašlius komentarus apie tai, kaip aš su savo šunimis lytiškai santykiauju, jinai įsidrasino ir šveitė mūsų pusėn akmenį. Gerai, kad nepataikė, bet trūko nedaug. Grįžus namo apsiverkiau, tiesiog neišlaikė nervai, buvo pikta ir skaudu, jaučiausi bejėge - esu drąsi forumuose, bet gyvenime esu bailė, vengiu bet kokių tiesioginių susidūrimų ir konfliktų, labai norėjosi tiesiog būti nuošaly ir ignoruoti visa tai, bet nereagavimas ir problemos ignoravimas tik paaštrino situaciją. Pasiskundžiau vyrui, jis pasiūlė keletą dienų pavedžioti šunis vietoj manęs. Ir ką Jūs sau galvojat? Nieko. Nė žodelio, jokių komentarų, ji tik nulydėdavo vyrą žvilgsniu ir nedrįsdavo nieko sakyti. Aš su savo 48 kg ir 160 cm ūgiu matyt neatrodžiau grėsmingai, o su dideliu akiniuotu ir barzdotu dėde ji nepanoro "bendrauti". Jis bandė su ja pasikalbėti, bet ji demonstratyviai pasišalino iš balkono į butą. Kai jinai vėl pamatė mane, viskas prasidėjo iš naujo, tik dar aršiau, tada ji pradėjo grasinti, kad nunuodys šunis, apipils juos sieros rūgštim ir t.t. Tai buvo paskutinis lašas, supratau, kad turiu kažko imtis. Mūsų kaimynas (beje irgi laikė šunį) teisininkas, kuriam pasiguodžiau, patarė kreiptis į policiją. Nors skeptiškai žiūrėjau į visą šitą reikalą, bet visgi nuėjau į nuovadą, kuri buvo įsikūrus mūsų daugiabučio pirmame aukšte ir parašiau pareiškimą. Man pasisekė, kad prieš keletą dienų buvo užregistruotas dar vienas nusiskundimas, pasirodo šalia esančios vaikų žaidimų aikštelės lankytojos mamytės, girdinčios tuos šūkaliojimus ir keiksmus, neapsikentė su tuo ir kreipėsi į policiją. Tai patvirtino mano versiją, todėl policininkai tikrai buvo dėmesingi ir geranoriški. Buvo pradėtas tyrimas, kurio metu išaiškėjo dar vienas incidentas - pasirodo vaikai buvo į tos moteriškės daržą įmetę kamuolį ir kai norėjo jį pasiimti, ji iššoko į balkoną su verdančio vandens puodu ir bandė vaikus nuplikyt.. Vienu žodžiu, džiaugiuosi, kad visgi ryžausi kreiptis į policiją, nes po to užgauliojimai ir bet koks kitoks "dėmesys" iš tos neadekvačios personos pusės baigėsi. Beje, basliai su spygliuota viela ir daržas irgi buvo likviduoti. Iš policijos gavau raštišką atsakymą į mano parašytą pareiškimą, kad buvo atliktas tyrimas ir sprendžiama problema. Tikrai esu dėkinga jiems už atidumą ir operatyvų reagavimą.
Saule, pasielgėt tikrai teisingai, reikia reaguoti, o ir viešumas ir socialinis spaudimas turėtų labai padėti išspręsti konkrečiai Jūsų problemą ir paskatinti kitus gyvūnų turėtojus nebijoti jaustis teisiais ir imtis priemonių panašiose situacijose.
Tada, prieš 7 metus gyvendama Vilniuje vos ne kasdien susidurdavau su negatyviai nusiteikusiais ir piktais žmonėm. Tada burnojantys ir įžeidinėjantys praeiviai buvo mano kasdienybė.. Tiesiog buvau išmokus su tuo gyventi. Kai išvažiavau į Estiją, buvau šokiruota skirtumų, kas liečia toleranciją, žmonių kultūrą ir požiūrį. Per 4-is metus ten neteko išgirsti nė vienos pastabos ar pikto komentaro. Ir šiaip.. Viskas ten kitaip. Vis pašiepiam mes tuos estus, bet kai kame mums dar labai toli iki jų - mokytis ir mokytis..
O kur jūs gyvenote? Ne Žirmūnuose? Nes ten yra šešiolikaaukštis. Šalia raudonas dvylikaaukštis. Jame ta bobutė ir gyvena. Ji mane irgi persekioja. Mano šuo kažkada pasisiojo prie jos darželio, ta išlindo, sako:
-Niekur neini. Kur dabar? VALYK TIK.
Aš tokia
-Kaip aš išvalysiu?..
-Liežuviu, kuo nori.
Ji dar katę turėjo, tai ta katė (labai stora) išlindo, pradėjo miaukti. Tai kol ji savo katę glostę aš ir pabėgau Visada pro ją eidama pažiūriu ar nežiūri pro langą ir tyliai Kariui sakau:
-Nu šik, tik greit.
|