Perskaičiau šią temą, nes ieškojau informacijos susijusios su mano taksiuku. Jeigu kas galite patarkite arba nurodykite prašome kur pasiskaityti kaip (jeigu įmanoma) tvarkytis su lojimo ant kitų šunų (ne visų) problema.
Taip pat susipažinau su kai kurių forumo narių bendravimo su savo taksiukais nesklandumais ir noriu papasakoti savo istoriją, gal ji kam nors padės surasti kontaktą su savo "nedrausmingu" šuniuku.
Kai nupirkome trumpaplaukį taksiuką dukrai
(aišku žinojau, kad perku sau) ir jis šiek tiek paaugo ir apsiprato namuose, prasidėjo bjaurus šuniuko lojimas ir reikalavimas kažką veikti, kuris dažnai peraugdavo į kandžiojimąsi (kartais piktybinį) ir kelnių bei rankovių draskymą.
Šis elgesys irgi piktino ir vedė į neviltį, nes matėsi, kad drausminimas barimasis ir kiti desperatiški veiksmai neduoda jokios naudos, o tik griauna kontaktą su šuniuku. Tai tęsėsi gan ilgai ir niekaip negalėjau sugalvoti ką daryti ir viską nurašinėjau ant "taksiško" charakterio
Bet paskui, kažkaip netyčia, pavyko atlikti ritualą, kurį jau antri metai pakartojame kiekvieną dieną po porą kartų ir visą kitą laiką šuniukas kaip šilkinis, na tik kieme ant jam (pagal jo vertybių skalę) nepatinkančių šunų labai loja.
O ritualas toks:
Šuniukas pradeda loti ir reikalauti žaisti, tuomet aš leidžiu jam net ir labai urzgiant ir gal kartais skaudokai pakandžiojant padūkti su mano rankogaliais ir rankomis. Įvairiai jį pavartau ir pasukioju bei padūkstame. Jeigu jis įsijautęs per skaudžiai kanda, meiliai paprašau stipriai nekąsti ir jis tikrai puikiai suprasdamas bei dar garsiau lodamas matyt iš apmaudo
nustoja skaudžiai kandžiotis. Paskui aš jam duodu kokį daiktą ir tuomet jis nuo manes bėga, o aš jį gaudau. Kai pagaunu jį (sode ant pievos beveik be šansų), pakeliu į viršų ir paskui priglaudžiu prie saves. Tuomet jis apsilaižo ir lyžteli mano nosį. Viskas, ritualas baigtas, šunį galima ramiai padėti ant žemės ir jis nukeliauja savo reikalais.
Ritualas užtrunka apie penkias minutes porą kartų per dieną, tiesa jeigu esu labai užsiėmes ir negaliu atlikti šio ritualo, griežtu balsu pasakau, kad dabar nežaisiu, o galėsiu vėliau. Šuo paloja ir nukeliauja šalin laukti kito karto. Tokia tai istorija
Pabandykite gal ką nors panašaus su savo "pikčiurnomis", nes man atrodo, kad jeigu nebūčiau sugebėjęs suvaldyti šios situacijos, dabar irgi skųsčiausi dėl kartais bjauraus takso elgesio
Aišku visi taksai turbūt skirtingi, bet bendros tendencijos matyt panašios ir man atrodo jokiu būdu negalima taksų nei purtyti nei kitaip fiziškai skriausti. Mano taksui užteko vieno užtikrinto sprigto per nosį nuo veterinoriaus, kai jis pradėjo urgzti ir loti jam apžiūrint dantis bei vieną kartą aš jam taip pat po urzgimo tokiu būdu parodžiau jo vietą šeimos hierarchijoje. Daugiau naudoti fizinių bausmių neprireikė.
Gal ir per daug prirašiau (kaip pirmai žinutei) ir patarimai neprofesionalūs, bet viliuosi, kad mano patirtis padės kam nors pagilinti kontaktą su savo augintiniais