Taksų mylėtojų forumas

Форум любителей такс / Dachshund Lovers Forum
Klubo puslapis / Club web-page
Dabar yra Ket, 2018-08-16 13:51

Visos datos yra UTC + 2 valandos




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Kaip bendrauja šunys?
StandartinėParašytas: Ket, 2011-01-06 11:39 
Atsijungęs
Veteranų klasė
Veteranų klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen, 2008-05-16 10:52
Pranešimai: 1639
Yra labai daug svetimų kalbų žodynų, bet nė vieno, kuris padėtų susikalbėti ir bendrauti su geriausiu žmogaus draugu šunimi. Ir vis dėlto mes „kalbamės“ su šunimis, šunys „kalbasi“ su mumis bei tarpusavyje ir šį pokalbį tiek šeimininkas, tiek jo šuo turi iššifruoti, kad suprastų, ką vienas kitam sako.

Leidykla „Alma Littera“ neseniai išleido pirmą praktinį „šunų kalbos“ žodynėlį, kuriame aiškinama 160 tipiškų kruopščiai atrinktų ir abėcėlės tvarka surašytų šunų elgsenos situacijų kasdieniame gyvenime.

Vaikas elgsenos pagrindus įgyja iki 6 metų, o šuniukas − iki 3 mėnesių! Be to, šuns pasaulyje žodis ne toks svarbus kaip kiti bendravimo būdai, kaip antai kvapai, gestai, laikysena, žvilgsnis, mimika, balso intonacija....

Suprasti savo šunų ir jų tarpusavio kalbą yra labai svarbu šunų šeimininkui. Šiame straipsnių cikle aptarsime kaip bendrauja šunys tarpusavyje. Remiamės minėta knyga „Lietuvių−šunų šunų−lietuvių kalbų žodynėlis“, kurią parašė Žanas Kuliveris (Jean Culevier).

Ausis

Tai yra mūsų kūno dalis, kuria ne tik girdime, bet ir išreiškiame savo jausmus. Tipinė situacija: šuo susitinka kitą šunį stačiomis, smailiai pakirptomis ausimis, nupjauta uodega. Šuo galvoja: sprendžiant iš ausų, jis labai geros nuomonės apie save.

Nors vien tik ausų išvaizda negali byloti apie šuns dvasinę būseną, vis dėlto ji gali daug ką pasakyti. Tiesiog ar net truputį į priekį atkištos ausys reiškia pasitikėjimą ir budrumą. Atloštos atgal išduoda baimę ir paklusimą.

Neišraiškingiausios ausys nulėpusios ausys (vokiečių brako, biglio, anglų kokerspanielio), jos tarsi nuolat rodo, kad šunelis yra labai paklusnus, ir dėl to daug kas gali apsirikti. Todėl, norint sužinoti tikruosius šuns jausmus, reikia domėtis ir kitomis jo išraiškos priemonėmis.

Nupjautos ausys (šnaucerio, Neapolio mastifo, vokiečių dogo, bokserio, pinčerio...) praranda išraiškingumą. Taigi operuoti šunys atrodo visada pasirengę netikėtumui, net tuomet, kai jie ramūs ir gerai nusiteikę. Pjaustyti šuniui ausis šiandien draudžia įstatymas.

Bendravimas

Svarbiausias informacijos perdavimas būryje regos, garso, skleidžiančiais kvapus ir lytėjimo signalais. Tipiška situacija: šuo sutinka foksterjerą su tiesia kaip žvakė uodega. Šuo galvoja: šis tipas labai jau savimi pasitiki.

Mokant bendrauti su gentainiais paprastai galima užgesinti kivirčą, šiam dar neprasidėjus. Tačiau dėl pernelyguolios selekcijos kai kurios veislės prarado dalį saviraiškos priemonių.

Tai šunys su glotniu, nejudriu snukiu (bulterjerai), su trumpa, nelabai matoma uodega (prancūzų buldogai), sunkiomis, nulėpusiomis, nejudriomis ausimis (kokerspanieliai), ilgais, tankiais, snukį apaugusiais plaukais (anglų aviganiai), su gausiomis raukšlėmis, per kurias beveik nematyti akių (šarpėjai).

Irgi dėl selekcijos kitų veislių išvaizda taip pakeista, kad neatitinka tikrųjų šuns jausmų, pavyzdžiui, čiau čiau atrodo dominuojantis (pakelta uodega, tiesūs plaukai), foksterjeras − arogantiškas (tiesi uodega), vipetas − drovus (nuleista uodega)
Kai kurių veislių išvaizdą žmogus pakeičia chirurginiu būdu: nukerpa ausis (vokiečių dogai, dobermanai), nukerta uodegą (bokseriai, rotveileriai). Laimė, tokia praktika pamažu nyksta. Štai kodėl kai kurios veislės, negebėdamos bendrauti dėl to, kad joms stinga raiškos priemonių, būna piktesnės nei jų prosenis vilkas.

Dominuojantis

Tai individas, kuris turi privilegijų ir jas gina. Norėdamas tai parodyti, jis elgiasi pagal nustatytas taisykles ar net paleidžia į darbą dantis. Tipiška situacija: šuo ėda pirmas, iš lėto, kitiems šunims žiūrint. Šuo galvoja: žiūrėkite, kaip ėdu, ir laukite, kol baigsiu, nes aš esu viršininkas.

Šuo neateina į šį pasaulį dominuojantis, jis toks tampa pritariamas gentainių. Būryje dominuojantis šuo turi privileginą ėsti, valdyti teritoriją, jam teikiama ir seksualinė pirmenybė. Jis ėda pirmas, iš lėto, kitiems į jį žiūrint ir palieka truputį ėdalo žemesniems nariams.

Dominuojantis šuo pasirenka vietą miegoti strateginėje vietoje, iš kur gali stebėti ir kontroliuoti šeimos narių judėjimą. Jis nustato kontaktus ir reguliuoja kitų šunų tarpusavio santykius. Toks šuo viešai demonstruoja savo seksualumą, bet neleidžia to daryti kitiems gaujos nariams. Jis gina savo privilegijas grasindamas, o kartais net užpuldamas.

Kai susitinka du skirtingų šeimų šunys, statusas nieko nereiškia, nes jiems netenka dalytis privilegijų. Dominuojantis šuo gali kitam šuniui paklusti, tačiau šeimoje jo statusas dėl to nenukenčia.

Feromonai

Įvairių liaukių išskiriamos medžiagos, kurios perduoda informaciją mūsų gentainiams. Tipiška situacija: šuo uosto kitam šuniui ausį, kur yra daug fermonus gaminančių liaukų. Šuo galvoja: įdomu, įdomu, kas tu per vienas.

Feromonai yra lakios cheminės medžiagos, kurias gamina liaukos, esančios ant žandų, smakro, spenelių, pirštų pagalvėlių, aplink išangę, ausyse ir daugelyje išskyrų (seilėse, šlapime, išmatose, makšties sekrete).

Fermonai ne tik turi kvapą, jie yra bendravimo priemonė, perduodanti informaciją apie šuns emocinę būseną, jo hierarchinį ir seksualinį statusą. Feromonai pagaunami ypatinga uoslės organo dalimi ir veikia juos užuodusio šuns hormonų sekreciją bei elgseną.

Žmogus, nors ir neužuodžia kito žmogaus skleidžiamų feromonų, taip pat juos išskiria, ir šuo gauna apie jį išsamią informaciją.

Hierarchija

Iš mūsų protėvių vilkų paveldėta visuomeninė organizacija, reguliuojanti santykius gaujoje. Tipiška situacija: dominuojantis šuo urzgia ant savo gentainio, kramtančio žaislą. Šis klusniai pasitraukia šalin. Šuo galvoja: viršininko reikia klausyti.

Šuo, kaip ir jo protėvis vilkas, yra bendruomeninis gyvūnas, kuris elgiasi pagal hierarchijos taisykles. Hierarchija nustato tikslią kiekvieno individo vietą, padeda laikytis tvarkos, slopina agresyvumą ir supaprastina būrio narių tarpusavio santykius.

Alvydas Bielinis

_________________
skype: Marijon_s


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Ket, 2011-01-06 11:41 
Atsijungęs
Veteranų klasė
Veteranų klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen, 2008-05-16 10:52
Pranešimai: 1639
Praeitoje dalyje aprašėme pirmąsias šuns tarpusavio bendravimo sąvokas: ausis, bendravimas, dominuojantis, feromonai, hierarchija. Šioje dalyje aptarsime dar penkias svarbias sąvokas.

Pirmąją dalį rasite čia.

Jojimas

Jodami vienas ant kito mes paprastai tiesiog išbandome, kuris stipresnis. Tipiška situacija: šuo joja ant kito tokios pačios lyties šuns, o šis nesipriešina. Šuo galvoja: aš esu stipresnis.

Dažnai du patinai susitikę joja vienas ant kito, mėgdžiodami lytinį aktą. Ritualiniu jojimu šuo siekia patvirtinti savo viršenybę. Tokia šunų elgsena neturi nieko bendra su seksualumu, kaip paprastai mano šunų savininkai.

Tai darydami šunys niekada neatlieka meilės preliudijų (vienas kito neapuosto, neaplaižo), jiems neįvyksta erekcija, nebent dalinė. Nuolankiai sutikdamas, kad ant jo jotų, šuo pripažįsta savo žemesnį statusą.

Tačiau jis gali ir dantis parodyti, jei nesutinka nusižeminti. Toks ritualinis jojimas gali vykti ir tarp kalių ar skirtingos lyties šunų.

Kergimas

Nors kergimas ir nelabai romantiškas žodis, vartojamas apibrėžti mūsų rūšies padarų dauginimuisi. Tipiška situacija: šuo su kale stovi susirišę užpakaliais. Šuo galvoja: sunku pasijudinti tokioje padėtyje!

Šuns lytinį organą sudaro labai ilga varpa, kuri susideda iš šaknies, kūno ir galvos. Varpos galva ilga, jos priekiniame gale yra kauliukas, padedantis įkišti varpą į makštį. Įkišus varpą, makšties raumenys aplink ją susitraukia ir įvyksta vadinamasis susirakinimas, kai kalė ir patinas kiek laiko būna tarsi surakinti.

Bandymas juos atskirti gali sukelti rimtų pažeidimų (suplėšyti makštį, nulaužti varpą). Kergimo metu patinkas apsigręžia į priešingą pusę, tačiau jo varpa makštyje nesisuka. Susirakinimas trunka nuo 10 iki 30 minučių. Šunys atsiskiria varpos galvai sumažėjus iki pirminio dydžio. Kuo kalė daugiau juda, tuo sukibimas būna ilgesnis.

Kartais šunys negali kergtis dėl medicininių priežasčių (pažeistų lytinių, organų, antrozės...) arba elgsenos (nėra patirties, nepakankamas šunų prisitaikymas, neatitinka nuotaika...). Tada veterinaras gali atlikti dirbtinį apsėklinimą.

Kontaktas

Fizinis prisilietimas, papildantis ir perduodantis informaciją gentainiui. Tipiška situacija: šuo stovi, pastatęs ausis ir uždėjęs galvą kitam šuniui ant sprando. Šuo galvoja: aš esu stipresnis.

Šunys bendrauja liesdami vienas kitą, norėdami patvirtinti savo hierarchinį statusą, nuraminti priešininką, kviesdami žaisti, prašydami atkreipti dėmesį ar meilindamiesi. Tokio bendravimo reikšmė priklauso nuo regimųjų signalų (pozos).

Susitikę du šunys ima iš tolo vienas kitą vertinti, paskui labiau savimi pasitikintis prisiartina ištiesęs uodegą, pastatęs ausis ir uždeda leteną varžovui ant sprando ar pasturgalio, taip parodydamas, kad jis viršesnis.
Varžovas turi dvi galimybes: jis arba nesutinka ir atsisukęs iššiepia dantis, arba tokį elgesį supranta kaip savaime aiškų dalyką ir taip parodo savo žemesnį statusą. Tokia kūno kalba leidžia šunims įvertinti savo padėtį tarp gentainių ir išvengti nereikalingų pjautynių.

Laižymas

Laižo šuniukas, prašydamas ėsti, ir suaugęs šuo, norėdamas nuraminti savo gentainį. Tipiška situacija: 5 mėnesių atjunkomas šuniukas stovėdamas laižo ir kandžioja mamai nasrus. Šuniukas galvoja: aš alkanas, noriu pažįsti.

Nasrų laižymas paplitęs tarp laukinių šuninių šeimos žinduolių (vilkų, šakalų). Jo tikslas − sukelti atrijimo refleksą motinai grįžus į irštvą po sėkmingos medžioklės. Sukramtytas, apvirškintas, sušildytas maistas labai tinka ką tik nujunkytam jaunikliui.

Tarp naminių šunų nasrus laižo tik primityviausios veislės, pavyzdžiui, samojedai ar Sibiro haskiai. Vėliau tokia elgsena prarado pirmykštę paskirtį ir kartu su kitais signalais tapo socialiniu ritualu, tai yra bendravimo priemone.

Laižydamas gentainiui nasrus šuo tarsi sako: „Nepulk manęs, − mano ketinimai taikūs.“ Jis tai daro norėdamas gentainio agresijai užbėgti už akių arba ją nuraminti.

Nuraminimas

Tai senas būdas, naudojamas nuraminti viršininkui ir išvengti kivirčų. Tipiška situacija: nuolankiai, pabrukęs uodegą, priglaudęs ausis, šuo prisiartina prie kito išdidžiai stovinčio šuns ir ima laižyti jam nasrus. Šuo galvoja: nusiramink, aš nieko tau nedarysiu.

Gyvenant bendrijoje, kur vyrauja hierarchinė tvarka, kiekvienas žino, kas tokią vietą užima, ir laikosi bendravimo taisyklių. Taip yra kariuomenėje, kur kiekvienam aišku, kaip reikia elgtis, kreiptis į viršininką ar pavaldinį.

Panaši tvarka būna ir šunų bendruomenėje, tik čia nėra uniformų, o reglamentą atstoja poza ir mimika. Toks elgesys ne įgimtas: šuniukas jo išmoksta bendraudamas su suaugusiais gentainiais. Tačiau ilgainiui kai kurie signalai net gali pakeisti prasmę.

Pavyzdžiui, reikalaudamas atryti maistą šuniukas kandžioja ar laižo kalei snukį, o kai užauga, prie šio ženklo prideda daugiau regimųjų ir girdimųjų signalų ir nuramina keliantį jam baimę dominuojantį gentainį.

Tokį elgesį papildo viso kūno poza, rodanti paklusimą: šuo pritupia, priglaudžia ausis, iškelia snukį, prisimerkia, nusuka žvilgsnį į šalį ir tyliai inkšdamas iš lėto artinasi prie dominuojančio gentainio. Šis nusiramina. Matydamas, kad viršininkas jį suprato, nuolankusis šuo liaujasi laižęs jam snukį.

Kitoje straipsnių ciklo dalyje aprašysime dar penkias svarbias šunų bendravimo sąvokas: paklusimas, prisirišimas, prisitaikymas, ritualas, ruja.

Alvydas Bielinis

_________________
skype: Marijon_s


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Ket, 2011-01-06 11:42 
Atsijungęs
Veteranų klasė
Veteranų klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen, 2008-05-16 10:52
Pranešimai: 1639
Praeitoje dalyje aprašėme penkias šuns tarpusavio bendravimo sąvokas: jojimas, kergimas, kontaktas, laižymas, nuraminimas. Šioje dalyje aptarsime dar penkias svarbias sąvokas.

Antrąją straipsnio dalį rasite čia.

Paklusimas

Jodami vienas ant kito mes paprastai tiesiog išbandome, kuris stipresnis. Tipiška situacija: šuo joja ant kito tokios pačios lyties šuns, o šis nesipriešina. Šuo galvoja: aš esu stipresnis.

Paklusimo poza nuslopina dominuojančio šuns agresiją. Jų yra du tipai.

Pasyvusis paklusima. Tokią pozą šuo nutaiso prieš dominuojantį gentainį. Jis nusuka į šakį akis, priglaudžia ausis, nuleidžia uodegą ir pavirsta aukštielninkas. Tokią pozą šuniukas išmoksta, kai jį švarindama motina laižo jam kailiuką ir žaisdamas su gentainiais.

Negavęs tokių pamokų jis negeba nuslopinti priešininko agresijos ir dažnai būna šio smarkiai apkandžiojamas. Jeigu šuo nutaisto tokią pozą jums jį barant, turite nusiraminti. Beje, dominuojantis šuo irgi gali pavirsti aukštielninkas, kad jį paglostytumėte: tada tokia poza nereiškia paklusimo.

Aktyvusis paklusimas. Šuo imasi iniciatyvos susipažinti. Jis prisiartina prie dominuojančio gentainio kone šliaužte, pabrukęs uodegą, pakėlęs nosį, gali jį laižyti rodydamas, kad jam paklūsta.

Prisirišimas

Ryšys su mama, kuris mums padeda pažinti pasaulį ir daug ko išmokti. Tipiška situacija: šuniukas saldžiai užminga, prisiglaudęs prie motinos. Šuniukas galvoja: man nieko bloga negali nutikti.

Atsiradus šuniukams, kalė prisiriša prie jų dėl feromonų, kuriuos skleidžia mažylių oda. Ji pavyzdžiui juos saugo ir gali net užpulti nepažįstamą žmogų. Tačiau, kai šunyčiai išvysta šį pasaulį atlikus cezario pjūvį, jie prie motinos prisiriša tik nuo 2-os savaitės, kai jau pradeda matyti ir gidėti.

Tada šuniukai motiną geba atskirti nuo kitų. Tik šalia jos jie jaučiasi ramūs, todėl ilgai jos nematančius apima depresija. Iš motinos jie gauna pirmąsias gyvenimo pamokas, išmoksta bendrauti su gentainiais ir pažinti pasaulį. Atskirtas nuo motinos 2 mėnesių šuniukas turi prisirišti prie naujos šeimos, kur jis toliau auga.

Prisitaikymas

Tai procesas, kuris padeda šuniukui sužinoti savo gentį. Tipiška situacija: katės užaugintos ir tarp kačių užaugęs šuniukas labai nustemba pamatęs šunį. Šuniukas galvoja: aš esu katė.

Ką tik atvestas šuniukas nežino, kad jis yra šuo. Identifikacijos procesas, vadinamasis prisitaikymas, prasideda ką tik atvestam šuniukui ir baigiasi maždaug 4-ą mėnesį. Jis vyksta savaime, šuniukui bendraujant su motina, broliais, seserimis ir suaugusiais šunimis.

Nuolat būdamas su gentainiais jis užregistruoja savo genčiai būdingos charakterio bruožus ir elgsenos kodus. Jeigu per šį laikotarpį šuniukas neturės ryšio su savo gentimi, jis save laikys tuo, kas prie jo buvo arčiausiai: jeigu jį žindys katė, laikys save kate; jeigu bus maitinamas su žinduku, laikys save žmogumi...
Vėliau jo socialinis ir seksualinis elgesys bus orientuotas į gentį, su kuria jis susitapatino (į katę, žmogų...). Jei tai bus žmogus, šuo rėš sparną aplink šeimininkę ir nekreips dėmesio į kales. Kalė šunims rodys dantis ir meilinsis šeimininkui, o jeigu bus apsėklinta dirbtiniu būdu, nesirūpins savo vada.

Negebėdamas bendrauti su gentainiais šuo bus jų atstumtas ir jiems agresyvus. Norint tokių bėdų išvengti, šuniuką, kurio motina nustipo ar jį paliko, reikia būtinai patikėti kitai kalei arba nuo 3-ios savaitės nuolat suvesti su kitais suaugusiais šunimis. Atskiras nuo motinos 2 mėnesių šuniukas turi nuolat bendrauti su kitais šunimis mažiausiai iki 4 mėnesių.

Ritualas

Užkoduota šunų ceremonija, kuri padeda mums lengviau tarp savęs bendrauti. Tipiška situacija: dominuojantis šuo stebimas gentainių stengiasi kuo anksčiau pakelti koją. Šuo galvoja: žiūrėkite ir žinokite, kas aš toks.

Ritualas – tai elgesys, atsirandantis iš kasdienio gyvenimo veiklos (rūpinimosi jaunikliais, maitinimosi, gynimosi...), tik jis būna užkoduotas ir perduoda kokią nors informaciją. Ritualai formuojasi nuo mažens, kai šuniukas bendrauja su motina ir gentainiais.

Kandžiodamas ar laižydamas kalei nasrus šuniukas prašo atryti maistą, o suaugęs šuo – norėdamas nuraminti; apvirtęs aukštielninkas ir truputį nusišlapindamas šuniukas prašo motinos dėmesio, o vėliau atlikdamas šį ritualą tuo nori parodyti, kad jis paklūsta.

Ritualai padeda bendrauti ir sutvirtina bandos vienybę, taip pat išlaiko ar nustato hierarchiją, pavyzdžiui, jojant ant blauzdos ar šlapinantis aukštai pakėlus koją, kad būtų matyti lytniai organai. Pavyzdžiui, paklusimo bei nuraminimo ritualai padeda taikiai, nepraliejant kraujo išspręsti ginčus.

Ruja

Tai laikas, kai kalės ieško patinų, o šie joms labai meilinasi. Tipiška situacija: rujodama kalė praskleidžia feromonų kvapą po visą rajoną ir vilioja šunis. Kalė galvoja: kaip norėčiau pasimylėti su kokiu nors gražuoliu...

Kalės ruja trunka maždaug 3 savaits, o rujoja ji dukart per metus lygiais tarpais. Ruja susideda iš dviejų periodų. Pirmiausia kalė kraujuoja, jos lytiniai organai paburksta, ji vilioja šunis, bet jų neprisileidžia. Paskui kraujavimas sumažėja, lytiniai organai dar labiau paburksta, ir kalė šunims nebesipriešina.

Per rują kalė išskiria feromonus. Jie pasklinda labai toli ir vilioja aplinkinius šunis. Vaisingiausias periodas paprastai yra tarp 9-os ir 14-os rujos dienų.

Jei norite tiksliau žinoti tinkamiausią apvaisinimo dieną, kreipkitės į veterinarą, kad padarytų testus (makšties tepinėlio, progesterono kiekio). Nepatingėkite tai padaryti, ypač jei norite kalę sukergti su šunimi, kurio savininkas gyvena už keleto šimtų kilometrų.

Kitoje straipsnių ciklo dalyje aprašysime dar penkias svarbias šunų bendravimo sąvokas: socializacijos laikotarpis, speneliai, staugimas, tapatybės kortelė, tualetas.

Alvydas Bielinis

_________________
skype: Marijon_s


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Ket, 2011-01-06 11:44 
Atsijungęs
Veteranų klasė
Veteranų klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen, 2008-05-16 10:52
Pranešimai: 1639
Praeitoje dalyje aprašėme penkias šuns tarpusavio bendravimo sąvokas: paklusimas, prisirišimas, prisitaikymas, ritualas, ruja. Šioje dalyje aptarsime dar penkias svarbias sąvokas.

Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia.

Socializacijos laikotarpis

Tai svarbus laiko tarpas, nuo kurio priklauso mūsų ateitis. Tipiška situacija: stebint kalei, šunytis žaidžia su kitais šuniukais. Šunytis galvoja: aš mokausi gyventi su saviškiais.

Socializacijos laikotarpis prasideda maždaug 3-ią savaitę ir baigiasi šuniukui užaugus. Šiuo metu auga šuniuko gebėjimai jausti ir judėti, kai šalia yra artimieji (motina ar šeimininkas), kai jis bendrauja su gentainiais (suaugusiais bei mažiukais), susipažįsta su turtinga ir įvairia aplinka.

Nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių: šiuo metu šuniukas labai pagavus, jis lengvai ir ilgam įsimena tai, ką patiria. Praėjus šiam laikotarpiui, jis tuos pačius dalykus įsimena sunkiau ir ne taip gerai.

Šuniukas įpranta prie aplinkos, žino, kas jis per vienas, mokosi šunų ritualo ir elgsenos kodų, atpažįsta draugus (gyvūnus ir žmones), kontroliuoja judesius, kandimą ir pradeda susivokti mitybos hierarchijoje.

Po 3 mėnesių: šuniukas atsiskiria nuo motinos, prisiriša prie būrio ir galutinai nustato savo vietą hierarchijoje.

Speneliai

Motinos kūno dalis, kuri maitina šuniukus ir juos nuramina. Tipiška situacija: trijų savaičių šuniukai guli prisiglaudę prie motinos spenelių. Šuniukai galvoja: čia mums gera ir saugu.

Žindant odos liaukos tarp spenelių gamina raminamąjį feromoną. Jis skatina prisirišimą prie motinos ir, šuniukui žengiant pirmuosius žingsnius už gimtosios gūžtos ribų, padeda nusiraminti susidūrus su neįprastais dalykais.

Dėl motinos ir jos raminamo kvapo šuniukas drąsiau jaučiasi patekęs į kitą aplinką, kur viskas jam nauja, nepatirta. Juo daugiau patirties jis įgis su motina, tuo lengviau jam bus prisitaikyti prie naujos aplinkos.

Šis feromonas yra susintetintas laboratorijoje ir parduodamas veterinarų kaip iškvepintas antkaklis ar kvapų skleidiklis. Jį užuosdamas šuniukas ramiai miega savo guolyje vienas ir geriau pripranta naujoje vietoje. Suaugę šunys juo gydomi nuo įvairių baimių.

Staugimas

Mes staugiame norėdami ką nors pranešti toli esantiems gentainiams. Tipiška situacija: temstant šuo staugia sode. Kitas šuo jam iš tolo atsiliepia. Šuo galvoja: aš toks vienišas. Ar kas nors man atsilieps?

Staugimas yra pratisas garsas (trunkantis ilgiau nei skundę), iš pradžių žemas, paskui aukštas. Jį galima paaiškinti atsižvelgiant į aplinkybes.

Paliktas namie vienas šuo staugia iš nerimo ir vienatvės. Išgirdęs atsiliepusius gentainius jis, deja, nenurimsta, ypač jeigu būna neramus dėl išsiskyrimo. Šunys, gyvenantys būryje, kinkomieji šunys (malamutai, Sibijo haskiai) ir visi mums žinomų veislių šunys staugia bendraudami tarp savęs iš tolo, be to, staugdami jie sustiprina gaujos vienybę.
Kartais šuo staugia reaguodami į kai kuriuos garsus (fleitos, sakofono, smuiko, sirenos) arba į ūmų sutemimą be aiškios priežasties. Taigi nenustebkite, jeigu jūsų šuo kitą kartą pritars jums uždainavus vonioje.

Tapatybės kortelė

Žmonių laikoma tabu mūsų kūno užpakalinė dalis, kurią mes mėgstame uostyti, kad daugiau sužinotume apie gentainių seksą, statusą ir jausmus. Tipiška situacija: du šunys uostinėja vienas kitam pasturgalius. Šunys galvoja: norėčiau apie tave sužinoti daugiau.

Šuo turi daug feromonus gaminančių liaukų – galvoje, letenose, prie genitalijų, bet daugiausia jų prie išangės.

Suprakandalinė liauka yra virš uodegos pagrindos, cirkumanalinės liaukos išsidėsčiusios žiedu aplink išangę, o analiniai maišeliai iš išorės nematomos jos dviem kanalėliais jungiasi su išange.

Kiekviena liauka gamina feromonus. Jie teikia informaciją apie šuns emocinę būseną, hierarchinį bei seksualinį jo statusą, veikia recipiento hormonų sekreciją (ypač lytinių) ir elgseną. Uostydami vienas kitam pasturgalį šunys tarsi pasikeičia vizitinėmis ar pataybės kortelėmis. Tai įrodymas, kad šunys moka gražiai elgtis!

Tualetas

Žmonių atliekamas ritualas, pakeičiantis ne tik patį šunį, bet kartais ir šunų santykius. Tipiška situacija: šuo klausiamai žiūri į karališkąjį pudelį rausvai nudažytu kailiu, iškvepintą ir nukirptą it liūtas. Šuo galvoja: ką jis čia vaizduoja?

Pudelio, Jorkšyro terjero ar Maltos bolonės gaurai panašūs į žmogaus plaukus. Jie užauga nuo 10 iki 14 mm. per mėnesį, todėl juos reikia kas du mėnesius kirpti. Šukuosenų būna įvairių. Kai kurios nepakeičia šuns išvaizdos, tačiau kai šunelis apkerpamas kaip liūtas, jis atrodo juokingai.

O jeigu dar nudažomas rausvai, kad derėtų prie šeimininkės suknelės, ir iškvepinamas, kad neatsiduotų šunimi, jam iš tiesų sunku bendrauti su gentainiais. Ar tik nebus toks šuns prigimčiai prieštaraujantis tualetas viena iš priežasčių, dėl ko pudeliai puola kandžioti savo gentainius.

Kitoje straipsnių ciklo dalyje aptarašysime dar penkias svarbias šunų bendravimo sąvokas: uodega, uostymas, viliojimas, ženklinimas šlapimu, žvilgsnis.

Alvydas Bielinis

_________________
skype: Marijon_s


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Ket, 2011-01-06 11:48 
Atsijungęs
Veteranų klasė
Veteranų klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen, 2008-05-16 10:52
Pranešimai: 1639
Praeitoje dalyje aprašėme penkias šuns tarpusavio bendravimo sąvokas: socializacijos laikotarpis, speneliai, staugimas, tapatybės kortelė, tualetas. Šioje dalyje aptarsime dar penkias svarbias sąvokas.

Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia.

Uodega

Mūsų kūno dalis, kuri, kaip ir ausys, yra tarsi mūsų jausmų barometras. Tipiška situacija: šuo susitinka kurtą, kuris dūlina uodegą pabrukęs. Šuo galvoja: neatrodo, kad jis labai savimi pasitikėtų.

Uodega, kaip ir ausys, iš tolo parodo šuns nuotaiką, hierarchinį statusą ir ketinimus. Norint suprasti uodega siunčiamus signalus, reikia atsižvelgti į du dalykus.

Pirmasis yra padėtis. Pakelta uodega reiškia pasitikėjimą ir aukštą socialinė statusą. Pakėlęs uodegą šuo atidengia analines liaukas ir siunčia kvepiančią žinią gentainiams tarsi sakydamas: „Ar užuodžiate, kas aš toks?“

Nuleista uodega reiškia paklusnumą ar baimę ir trukdo sklisti kvapams, nuleidęs uodegą šuo tarsi nenori savęs per daug sumenkinti.

Antrasis dalykas yra judesiai. Judesių amplitudė išduoda susijaudinimą ir norą bendrauti. Žaisdami vieni su kitais šunys iš džiaugsmo ir malonumo plačiai mosuoja uodega. Tačiau tokie būna tik tie šunys, kurių uodegos padėtis įprasta.

Kai kurių veislių (terjerų, čiau čiau) uodega visada pakelta, o tai galima suprasti kaip aroganciją ar net agresyvumą. Kiti šunys (vipetai) ją laiko pabrukę tarp kojų, bet tai nereiškia, kad jie kažko bijo ar šiaip pernelyg baugštūs; dar kitų (buldogų) uodega labai trumpa ir neišraiškinga.

Kai kurioms veislėms (bokseriams, Jorkšyto terjerams, dobermanams...) uodega nupjaunama iškart atsiradus šiame pasaulyje. Dėl tokios amputacijos, ypač jei uodega nupjaunama visiškai, šuo netenka svarbios bendravimo priemonės su žmogumi ir gentainiais. Be to, padidėja pjautynių su kitais šunimis rizika.

Ją galima rekomenduoti tik darbiniams šunims (sarginiams ir medžiokliniams), mat taip galbūt sumažėja traumų (įkandimo, susižeidimo) rizika. Uodegos amputacija draudžiama daugelyje Europos šalių.

Uostymas

Tai įvairių kvapų, sklindančių mūsų aplinkoje, uodimas. Tipiška situacija: šuo susikaupęs apuosto šlapimo likučius ant žibinto stulpo. Šuo galvoja: pažiūrėsime, kas per naujienos.

Pagrindinis išvesto palakstyti šuns reikalas - uostyti kvapus, jo gentainių paliktus ant sienų ir žibintų stulpų. Jis užuodžia kvapus nosies gleivine ir papildomu uoslė organu, esančiu užpakalinėje nosies pertvaros dalyje, kuriuo jis pajunta feromonus.

Kvapai šuniui yra tarsi vietinis laikraštis, iš jų jis gauna daugybę informacijos. Pavyzdžiui, sužino, ar yra naujų atvykėlių, kas jie per vieni, ar jau galima pamylėti bičiulę iš kito kiemo. Sužinojęs naujienas jis savo ruožtu skuba pakelti koją ir palikti informaciją gentainiams.
Viliojimas

Meilės žaidimai prieš lytinį aktą. Tipiška situacija: šuo uosto kalės lytinius organus, o ši patenkinta nusuka uodegą į šalį. Šuo galvoja: atrodo, kad ji sutinka pasimylėti.

Subrendusi kalė paprastai rujoja dukart per metus. Tada ji išskiria lytinius feromonus, duodama žinią apylinkės šunims, kad ji pasiruošusi. Prieš lytinį aktą partneriai vienas kitam meilinasi. Jie vienas kitą uosto, laižo ir gainioja.

Kartais kalė būna gana išranki ir nesutinka, kad ją apvaisintų kitos veislės šuo. Dažniausiai tokios būna afganų kurtų ir saliukių kalės. Po meilės preliudų kalė leidžia šuniui ant savęs užšokti. Tačiau, jeigu jaunikis jai nepatinka, ji ima glaustytis prie sienų arba pabėga.

Jeigu šuo kalės nepažįsta, jam kartais pritrūksta drąsos, ypač žiūrint šeimininkui (rujoje tik dominuojantis šuo gali joti ant kalės kitiems matant). Kad jūsų augintinis nepatirtų streso, atveskite jam į jo teritoriją patyrusią nuotaką ir palikite juos vienus.

Ženklinimas šlapimu

Kvapo informacija, kurią mes visur paliekame savo gentainiams. Tipiška situacija: šuo susidomėjęs uosto šlapimo pėdsakus ant automobilio padangos. Šuo galvoja: puiku, čia netoliese yra naujas atvykėlis.

Šuo pradeda ženklinti šlapimu pasiekę brandos. Taip feromonais jis gentainiams palieka informaciją apie savo lytį, būseną (rujojantis arba vaikinga kalė, jauna motina...), savo amžių, statusą.

Kad feromonai lengviau pasklistų, šunys ženklinti pasirenka gerai matomas, pakilesnes vietas (nosies aukštyje). Kojos pakėlimas šlapinantis (beje, taip daro ne tik vyriškosios lyties šunys) irgi yra informacijos dalis. Kuo aukščiau šuo iškelia koją, tuo labiau nori patvirtinti, kad šioje apylinkėje vadas yra jis.

Antra vertus, aukščiau pasišlapinus mažiau rizikos, kad kiti šunys nustelbs jo paliktą ženklą. Jeigu pasivaikščioti išvestas jūsų augintinis nuolat sustoja ir kuo aukščiau kelia koją, be to, dar stengiasi vadovauti namie, pats laikas parodyti jam vietą.

Iš visų vietų, kur šuo kilnoja koją, vertingiausios automobilių padangos: jos yra tarsi laikraščiai aplinkiniams šunims. Bet automobiliai - ne žibintų stulpai, jie nuvažiuoja kartu su visais kvapais. Taigi šuo gali paženklinti tokią vietą, kur jis niekada nėra buvęs.

Pauostęs padangą tenykštis sargis gali padaryti išvadą, kad kažkur netoli yra neprašytas svečias ir ant atvykėlio palikto ženklo skubės pakelti koją, palikdamas jam savo vizitinę kortelę.

Žvilgsnis

Tai labai informatyvus bendravimo būdas. Tipiška situacija: pastatęs ausis, iškėlęs uodegą, išplėtęs akis šuo žiūri į kitą šunį. Šuo galvoja: ateik pasirieti, jei manai esąs už mane stipresnis.

Žvilgsniu šuo perduoda daugybę informacijos. Svarbu žvilgsnio kryptis ir trukmė. Taip pat reikia atsižvelgti į kitas kūno raiškos priemones. Kai šuo žvelgia tiesiai į akis, įdėmiai ir ilgai, vadinasi, nori pasakyti esąs pranašesnis ar netgi grasina kitam šuniui.
Jei šis irgi ne iš kelmo spirtas, atlaiko gentainio žvilgsnį, parodydamas, kad nebijo ir gali susikauti. O jeigu jaučiasi menkesnis, nusuka žvilgsnį, sakydamas, kad nusileidžia. Sutikę nepažįstamą šunį niekada nežiūrėkite jam tiesiai į akis: jis gali tai suprasti kaip iššūkį ir užpulti. Verčiau akis nudelbkite, tada šuo supras, kad jam nusileidžiate.

Iš šuns vyzdžių (išsiplėtusių ar susiaurėjusių) taip pat galima spręsti apie jo emocinę būseną (baimė, džiaugsmą, pyktį...). Jeigu jūsų šuns akis dengia ilgi gaurai, nukirpkite juos, antraip neteksite ir jūs pats, ir jo gentainiai vertingos informacijos.

Šis straipsnių ciklas paremtas Žano Kuvelerio (Jean Cuvelier) parašyta knyga „Lietuvių-šunų šunų-lietuvių kalbų žodynėlis“, kurią išleido „Alma Littera“ leidykla.

Alvydas Bielinis/em>
http://www.balsas.lt/naujiena/517887/ka ... -v-dalis/3

_________________
skype: Marijon_s


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Ket, 2012-01-05 12:27 
Atsijungęs
Čempionų klasė
Čempionų klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš, 2008-04-05 11:17
Pranešimai: 507
Miestas: Vilnius
Marijonas rašė:

Jojimas

Jodami vienas ant kito mes paprastai tiesiog išbandome, kuris stipresnis. Tipiška situacija: šuo joja ant kito tokios pačios lyties šuns, o šis nesipriešina. Šuo galvoja: aš esu stipresnis.

Dažnai du patinai susitikę joja vienas ant kito, mėgdžiodami lytinį aktą. Ritualiniu jojimu šuo siekia patvirtinti savo viršenybę. Tokia šunų elgsena neturi nieko bendra su seksualumu, kaip paprastai mano šunų savininkai.

Tai darydami šunys niekada neatlieka meilės preliudijų (vienas kito neapuosto, neaplaižo), jiems neįvyksta erekcija, nebent dalinė. Nuolankiai sutikdamas, kad ant jo jotų, šuo pripažįsta savo žemesnį statusą.

Tačiau jis gali ir dantis parodyti, jei nesutinka nusižeminti. Toks ritualinis jojimas gali vykti ir tarp kalių ar skirtingos lyties šunų.



Radau šį trumpą paaiškinimą dėl jojimo. Trilly keletą kartų bandė joti ant Lulu, bet buvo nutraukta. Kaip tokiu atveju elgtis: nutraukti ar leisti išsiaiškinti santykius?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Ket, 2012-01-05 12:34 
Atsijungęs
Veteranų klasė
Veteranų klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ant, 2008-09-30 14:33
Pranešimai: 1706
Miestas: Vilnius
O va aš dėl jojimo galiu dar pasiginčyti, preliudija kartais būna ir tarp patinų, ir aplaižo vienas kitam ausis ir "pašoka" tą ritualinį šokį suvyniotom ausim vienas prieš kitą, pacypčioja.... vien žo, kartais jojimas tarp maniškių panašus į hierarchinį aiškinimąsi (kuris yra draudžiamas), o kartais į tokį seksualinį žaidimuką (kuris irgi draudžiamas).
Bet tiesa kažkur viena ausim esu nugirdus, kad jei drausi patinui lipti ant kitų patinų, tai jis ir ant kalės bijos lipt, ar yra tame tiesos? Juk ant kalės lipama dėl kvapo ir instinktų? Ar klystu?

_________________
Marselio kompanija


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Ket, 2012-01-05 12:38 
Atsijungęs
Veteranų klasė
Veteranų klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ant, 2008-01-22 12:57
Pranešimai: 942
Miestas: Kaunas, Alytus
Mūsų Bella palyginus su a.a. Doryte tai buvo jojimo manjakė. Ir dabar nuolat susisuka kamuolį iš koldros ir joja. Mes baram, bet ji tada cypauja ir žiūri tokiom akim, lyg kažką aš jai bloga darau.

_________________
Trumpaplaukė taksiukė: Dora (tegul ilsisi ramybėje)
Trumpaplaukė taksiukė: Bella (saugosiu ir mylėsiu už abi)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Ket, 2012-01-05 14:03 
Atsijungęs
Moderatorius
Moderatorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre, 2007-10-24 19:05
Pranešimai: 3289
Miestas: Vilnius
Saule rašė:
Bet tiesa kažkur viena ausim esu nugirdus, kad jei drausi patinui lipti ant kitų patinų, tai jis ir ant kalės bijos lipt, ar yra tame tiesos? Juk ant kalės lipama dėl kvapo ir instinktų? Ar klystu?

Kategoriškai netvirtinsiu, kad reikia daryti taip ar anaip. Aš netrukdyčiau, jei tai neprovokuoja muštynių ir manęs neerzina (o mane tai erzina, todėl trukdau... bet aš gi ne visuomet būnu namuose :)). Anri sėkmingai kergdavo kales, Marko nemokėjo. Nebijojo, fiziologiškai viskas buvo gerai, bet lipdavo ant kalės tik iš priekio.

_________________
Ragana Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Veikia ant phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007