Na ką – jaukiai pasėdėjom prie židinio, pagėrėm arbatos. p.Georgijus papasakojo apie pėdsekystės mokymo sistemą ir seką. Uždavė namų darbų. Pirmiausia - minimalus bendras paklusnumas, po to pėdsekystė. Nesiginčysiu (nes apie medžioklinių šunų mokymą niek neišmanau), bet drįsčiau suabejoti.
Nuo pat pirmos susitikimo minutės Jefremovas kartojo, kad laukia ilgas ir kantrybės reikalaujantis darbas. Dar užakcentavo, kad mokina ne šunis, o šeimininkus. Sužinojome begale informacijos. Jei kam įdomu, galėčiau pateikti trumpą konspektą, ką ir kaip pirmiausia mokyti, kokių priemonių reikės ir pan.
Dabar noras dirbti begalinis, bet su neviltim skaičiuoju laiką… Juolab, kad pas mane dar du namie sėdi, mokslo ištroškę. Žinau, ką reiškia šuns mokymai. Truputį nebūna. Reik aukot daugybę laisvo laiko, savaitgalinius išsimiegojimus ir dykinėjimus. O man viską reik nuo pradžių pradėti. Trumikas apie paklusnumą neturi nė mažiausio supratimo…
Dabar susitarėm susitikt po mėnesio. Per šį reik daug ką nuveikt, mezgant savo ir takso kontaktą. Jei kils klausimų, sakė – skambinkit nesivaržydami, atvažiuokit, klauskit, rodykit ir tt.
Beje, LinaL, kiek vakar supratau, medžioklinių pėdsekystės mokymai labai skiriasi nuo tarnybinių… Aišku, viskas ant tų pačių instinktų pakabinta, bet eiga ir priemonės kitokios. Aš čia apie Valčiuko kompetensiją, vedant seminarą medžioklinių šunų šeimininkams. Su bendru paklusnumu viskas ok. Ir tai niuansų daug.