Nesisielokit, Trepse. Juk turit tos merginos telefono numerį, galit jai paskambinti ir pasiteirauti, o galiausiai vėliau, ir susitarti susitikti su visais šuniais pasivaikščioti ar aplankyti (jei tik turėsit galimybę). Manau, Meškinėlis pripras. Vinculis buvo atskirtas nuo visos savo šeimynos irgi 2 mėn. ir pas mane į namus atkeliavęs, likdavo namuose visai dienai vienas. Aišku, tikiu, kad verkė, man buvo labai skaudu, jog tokį mažylį vieną turiu palikti, tik atsiradus galimybei, skuosdavau į namus kaip akis išdegus pas mažąjį. Bet jis vienas priprato, o čia dar yra kitas šuo, o ir iš žmonių būna kažkas namuose. Jam bus lengviau priprasti. Tik, aišku, reikia laiko.
Na, man tik nepatinka, kad ta mergina tokia baisiai "slapta". Nervina mane tokie žmonės. Dedasi tokie paslaptingi paslaptingi. Kas čia blogo, jei žinosit jos adresą? Nesuprantu? Gal jūs, Trepse, atrodot kaip nusikaltelė
? Na, nemanau, kad esate tokia išprotėjusi ir nuo ryto iki vakaro kiekvieną dieną sėdėsit pas tą merginą namuose. Tai ko čia slėpti tą savo adresą ir ko bijoti? Žodžiu, man tas nepatinka. Jei neturi ji interneto, tai gal nors pafotkinti gali? Aišku, suprantu, jai juk neįsakysi. Darant tokią prielaidą, jog jei žmogus myli gyvūnus, tai nėra jau toks blogas, tikėkimės, bus gera šeimininkė.
O kad pasiilgote Meškinėlio, tai visai suprantama. Tas jausmas niekam nesvetimas. Ir ilgėkitės. O su laiku palengvės. O jei dar kartas nuo karto susitiksite su Meškinėliu, nebebus jau taip sunku.