Taksų mylėtojų forumas

Trepsiukė, sveikinu ir aš su galiausiai sėkmingu gimdymu ir gražuoliukais vaikučiais. Tikiuosi labai greitai atsiras garbingi šių žavių būtybių šeimininkai.

Rašau iš svetimo kompiuterio, nemoku įsijungti lietuvišku raidžių, todėl atsiprašau. Vaikai auga ir storėja, jau bando vaikščioti, išdygo dantukai, laižo mamos dubenėlį. Buvo vyrukas net vieną grūdelį paėmęs į burnytę, bet nežinojo, ką su juo daryti, tai išspjovė. Bando žaisti vienas su kitu. Mūza vis dar uoliai globoja, todėl mama visai atsipalaidavo ir ateina tik pamaitinti vaikų. Jiems dar tik trys su puse savaitės, tikriausiai anksti duoti papildomo maisto, nežinočiau ir ką duoti.

Jūrate, aš jau duočiau po truputį žalios jautienos. Pirmus kelis kartus gremžtą mėsytę kaip tyrelę nulaižyti nuo piršto, vėliau jau gabaliukus. Turi dantis - vadinasi laikas mokytis ėsti kietą maistą.
Kiti mažylius pradeda primaitinti mirkytu sausu maisteliu, skirtu patiems mažiausiems.

_________________
Ragana

Sveiki, mes vis dar atostogaujame. Gal Daiva įkels pora naujesnių nuotraukų - išsikrovė aparato elementas ir baigėsi atmintis, todėl naujausių negaliu parodyti. Šiandien vyrukas Meškinėlis Eksploreris Cypukas (toks jo laikinasis vardas) atrado, kad moka loti. Tai ir lojo. O mažylė Mėta Ramunė (todėl, kad labai rami) - turbūt bus panaši į mamą, tokia išlaikyta ir tyli. Bet dar matysim. Mama su jais kažkodėl nežaidžia, tik maitina. Bet žaidžia Mūza ir Smilga, pastaroji jau gana garbaus amžiaus (aštuonerių), bet elgiasi kaip piemenė. Mama su jais nemiega, o jie vieni irgi nenori, cypia arba bando iškeliauti į platesnį pasaulį, tad šiąnakt įsikėliau į lovą. Buvo įdomu. Mažyliai vis defiliavo, aš skaičiavau galvas, Mūza saugojo, Fėja apsimetė, kad niekas nevyksta.

Kaip smagu. O jau suradot nors vienam mažiukui namučius?

Meškinėliu domisi jauna mergina iš Kauno, kuri turi dar ir vokiečių aviganį. Man truputį baisoka, kad vokeitis nenuskriaustų mano cypuko. Dėl sesės irgi skambino, bet ji dar buvo visai mažutė, tai kol kas nežinau, ar tebenori jos. Penktadienį vaikams buvo šešios savaitės, pirmą kartą išėjom palakstyti žolėje (aptvertas kiemas, kiti šunys neįeina, beveik sterilu). Kiek buvo džiaugsmo - atgal nenorėjo eiti. Lakstė, vartėsi, ėjo kūliais, bandė žolę ragauti...Mama jų jau nenori maitinti, urzgia, tai aš lakstau paskui su jautienos kąsneliais, varške, mirkytais grūdeliais - kad tik ką nors valgytų, o jie laksto paskui mamą. Taip ir atostogaujame. Berniukas jau kone dvigubai didesnis už sesę, storuliukas toks, eina krypuodamas, o kai bėga, tai vis į šonus jį dar nešioja. Vakar važiavome iš Klaipėdos, sudėjau juos į dėžę, kad nemigruotų po mašiną, tai mergytė ramiai sau gulėjo, o Meškinėlis žviegte žviegė, lyg jį ten kas pjautų. Teko pasiimti ant kelių, kur jau gulėjo Fėja ir taikėsi įsisprausti Mūza, nesgi jos ten vieta, mandagiai užleista Fėjai, bet tik laikinai. Išlepinsiu aš juos, atrodo.

Kaip smagu, kad vaikiukai auga ir jais domimasi. O gal foto turite? Labai smalsu pamatyti paaugusius Fėjos vaikučius

Smagu, kad mažiukus jau kas nors nori pasiimti Aš irgi atrodo nenorėjau išlepinti Difio, bet padariau tikrą lepūnėlį Laukiam naujų nuotraukų

_________________
Takso mišrūnas Difis ir Auksaspalvis retriveris Nesteris (Nectaris Baltoji Selenė)

www.gabrijh.weebly.com

Sveiki, tik vakar grįžom iš atostogų, o per tą laiką nelabai buvo kaip prieiti prie kompiuterio. Šakių bibliotekoje kažkodėl niekaip neatidarydavo taksų puslapio.

Vakar važiuojant namo mažyliai visą kelią protestavo gailiai verkdami, mat, buvo įkelti į dėžę ir negalėjo išlipti bei šmirinėti po mašiną. Man buvo gaila, net neturėjau kitos išeities - laikyti tokius šmirinėtojus ant kelių šiek tiek nedrąsu. Bet cypimas baigėsi tą pačią akimirką, kai paėmiau juos ant rankų.

Vyruką Meškinėlį penktadienį jau atiduosiu - gyvens Kaune kartu su vokiečių aviganiu ir būsima veterinarijos studente. Tik kad jis dar toks žiopliukas, nors jau greitai mamą praaugs. O mama pradėjo juos mokinti kažkokių savigynos gudrybių, raičioja juos po grindis ir urzgia. Ir mažiai urzgia. Arba laksto visi po namus, net grindys dunda. Mūza irgi norėtų lakstyti, bet kad tuoj uždūsta. O Trepsė vis nepatenkinta, ypač kai vaikai įsikanda jos puošniąją uodegą ir tempia į priešingas puses. Kita vertus, ko čia džiaugtis.

Mėtos Pinavijos (o gal Ramunės) turėtų šią savaitę ateiti pažiūrėti moteris, kuri neseniai neteko savo taksytės. Tiesa, ji labiau norėtų Mūzos, bet Mūza neatiduodama ir neparduodama. O Fėjos man jau gaila. Tiesą sakant, visų gaila. Nors pavargau, bet jau prisirišau prie tų stebuklėlių šilkiniais kailiukais. Jie dar tokie nauji - dantukai akinamai balti, pėdutės švelnios, ausytės beveik permatomos ir jau besigarbanojančios.

Tiesa, mergytės viena akytė ašaroja.

Vis noriu paklausti, Trepse, kaip jums sekasi? Ar jau mažieji pas naujuosius šeimininkus?

_________________
Taksas Vincentas

Meškinėlį pemktadienį atidaviau. Vargšiukas buvo toks išsigandęs, glaudėsi prie manęs. Net nežinau, ar tikrai į geras rankas. jauna tokia mergina, paskutinėj klasėj. Bet savo adreso neišdavė, sako, telefonu pabendrausim. Interneto neturi. Tai ir nuotraukų nebus, nežinosiu, kaip auga mano meškinėlis - ir į ką išaugo. Dar nepavažiavus namo, gavau žinutę, kad didžiajam pusiau vilkui Meškinėlis patiko, bet labai mažąjį išgąsdino. Paskui skambinau, sakė, Meškinėlis guli lovoje pas mamą. Šeštadienį rytą vėl gavau žinutę, kad buvo skiepytis (dėdės visa šeima - veterinarai, tai kainuoja tik skiepas, todėl prašė, kad aš neskiepyčiau), Meškinėlis svėrė 2 kg (turbūt mūsų svarstyklės buvo netikslios, nes tiek pat rodė ir prieš savaitę), o naktį miegojo susiglaudęs su tuo pusiau vilku. Jis nebus paliekamas vienas, nes namuose nuolat kas nors būna. Vakar naujienų nebuvo, turbūt nelaiku paskambinau. Sako, dar kartais paverkia, bet tada jį nužaidina, ir vėl nurimsta. Gal ir nebus jam blogai, tikriausiai nebus, bet aš jo jau pasiilgau. O visa kita dabar jau visai moteriška kompanija - kad nors būtų pajutusios.

Nesisielokit, Trepse. Juk turit tos merginos telefono numerį, galit jai paskambinti ir pasiteirauti, o galiausiai vėliau, ir susitarti susitikti su visais šuniais pasivaikščioti ar aplankyti (jei tik turėsit galimybę). Manau, Meškinėlis pripras. Vinculis buvo atskirtas nuo visos savo šeimynos irgi 2 mėn. ir pas mane į namus atkeliavęs, likdavo namuose visai dienai vienas. Aišku, tikiu, kad verkė, man buvo labai skaudu, jog tokį mažylį vieną turiu palikti, tik atsiradus galimybei, skuosdavau į namus kaip akis išdegus pas mažąjį. Bet jis vienas priprato, o čia dar yra kitas šuo, o ir iš žmonių būna kažkas namuose. Jam bus lengviau priprasti. Tik, aišku, reikia laiko.
Na, man tik nepatinka, kad ta mergina tokia baisiai "slapta". Nervina mane tokie žmonės. Dedasi tokie paslaptingi paslaptingi. Kas čia blogo, jei žinosit jos adresą? Nesuprantu? Gal jūs, Trepse, atrodot kaip nusikaltelė ? Na, nemanau, kad esate tokia išprotėjusi ir nuo ryto iki vakaro kiekvieną dieną sėdėsit pas tą merginą namuose. Tai ko čia slėpti tą savo adresą ir ko bijoti? Žodžiu, man tas nepatinka. Jei neturi ji interneto, tai gal nors pafotkinti gali? Aišku, suprantu, jai juk neįsakysi. Darant tokią prielaidą, jog jei žmogus myli gyvūnus, tai nėra jau toks blogas, tikėkimės, bus gera šeimininkė.
O kad pasiilgote Meškinėlio, tai visai suprantama. Tas jausmas niekam nesvetimas. Ir ilgėkitės. O su laiku palengvės. O jei dar kartas nuo karto susitiksite su Meškinėliu, nebebus jau taip sunku.

_________________
Taksas Vincentas

Ačiū, Vinculi, už gerus žodžius. nepatinka ir man tas paslaptingumas. Ir skambinti per dažnai nesmagu, įkyrėsiu, paskui ir ragelio nekels. Ta jaunoji šeimininkė turi kažkokią patarėją, kuri ir surado Meškinėlį, ir visas derybas dėl jo vedė. Tai tos patarėjos nuomone (esą, taip veterinarai sako), praėjus dviem savaitėm po pirmo skiepo, šuniuką jau galima vesti į lauką. Ir niekaip neįtikinu, kad mes nežinom, ar Fėja buvo skiepyta, todėl įgimto imuniteto vaikai gali ir neturėti. Iš pokalbių atrodo, kad meškinėlis ir mylimas, ir tinkamai prižiūrimas, bet dabar dėl to vedimo į lauką nervinuosi.

Sveiki, aš irgi labai džiaugiuosi, kad radote naujus namučius Meškinėliui. Bet ir nemanau, kad verta taip jaudintis - kiekvieno žingsnio to šuniuko jau nesužiūrėsit, o naujieji šeimininkai tikrai, tikiu, kad rūpinsis savo augintiniu ir norės jam tik gero, ypač kai jau turi kitą šunį, tad nėra visiški naujokai.

$this->bbcode_second_pass_quote('Trepsė', 'T')ai tos patarėjos nuomone (esą, taip veterinarai sako), praėjus dviem savaitėm po pirmo skiepo, šuniuką jau galima vesti į lauką. Ir niekaip neįtikinu, kad mes nežinom, ar Fėja buvo skiepyta, todėl įgimto imuniteto vaikai gali ir neturėti. Iš pokalbių atrodo, kad meškinėlis ir mylimas, ir tinkamai prižiūrimas, bet dabar dėl to vedimo į lauką nervinuosi.

_________________
Ragana