Aš su panašia bėda ir klausimu. Vakar Mambą pamaitinau kaip visada - jautiena, net kauliukų vakar nedaviau - tinkamų neturėjau... Naktį prabudau nuo jos tampymosi ir tokio kaip kosėjimo, lyg norėtų vemti... Visą naktį stebėjau, bet nieko neišvėmė, tik tokias baltas tąsias seiles. Iš pradžių maniau, kad užspringo, kas nors užstrigo - kiek pavyko pražiodžiusi apžiūrėjau... po to daviau gabaliuką šlapiankės - pagalvojau, kad nustums tą daiktą arba sukels vėmimą ir išsivems... nieko panašaus - dešrą suėdė, bet nieko neišvėmė... prieš rytą pradėjau galvoti, kad užsisuko skrandis, nes dar dabar atsimenu, kaip mirė mūsų vokietis... Žodžiu, ryte stovėjom prie veterinaro durų... mane nuramino, kad net fiziologiškai neįmanoma, kad tokio dydžio šuniukui skrandis užsisuktų... Apčiupinėjo visą ir pasakė, kad nieko neužčiuopia. Tiesa, ji neišsipūtusi, kaip buvo su vokiečiu. Veterinaras apspaudė ir pasakė, kad spazmuoja dvylikapirštę žarną. vakar tikrai nieko nedaviau - tik tai, kaip visada. Kai perkratau mintimis, tai vakarykštė jautiena buvo gal tokia truputi riebesnė, gyslotesnė, bet yra tokios gavusi... nebent dar pati ką suėdė radusi - iš namiškių visi žino, kad Mambai nieko negalima... Vetas suleido vaistų ir dar davė vieną ampulę. Iki vakaro nei gerti, nei valgyti... Stebiu, bet vis pasitaiko, kad pradeda žiaugčioti ir išvemia seiles... Šiaip - žvali, bėgioja, nori ėsti... Net nežinau, ką galvoti... Lieka tik tikėtis, kad vaistai suveiks ir tai praeis. Tiesa, kai vetas apčiupinėjo Mambos šonus, pilvą, dar pasiėmęs kažkokį aparatą (panašų į pistoletą), priglaudė prie jos pilvo ir pasakė, kad skausmas sklinda iš ten... Pirmą kartą tokį daiktą mačiau... ir iš viso - ką aš ten per ašaras ir mačiau... Išsiliejau... dabar bijau ir laukiu, kaip pasibaigs..