Taksų mylėtojų forumas

Форум любителей такс / Dachshund Lovers Forum
Klubo puslapis / Club web-page
Dabar yra Ant, 2024-03-19 9:04

Visos datos yra UTC + 2 valandos




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 16 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Sek, 2008-08-10 18:21 
Atsijungęs
Moderatorius
Moderatorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre, 2007-10-24 19:05
Pranešimai: 3289
Miestas: Vilnius
Kai dirbau šiame žurnale, stengiausi, kad kiekviename numeryje būtų bent šiek tiek apie taksus. Žurnalo jau senokai nebėra, todėl nusprendžiau tuos senus straipsnius paskelbti čia. O iliustracijų bus dargi daugiau, negu popieriniame variante.

_________________
Ragana (!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Sek, 2008-08-10 18:38 
Atsijungęs
Moderatorius
Moderatorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre, 2007-10-24 19:05
Pranešimai: 3289
Miestas: Vilnius
2005 m. Nr. 2

Živilė Čepulienė

Kitokia draugystė

Apie šunų draugystę su įvairiais gyvūnais galima pasiskaityti daugelyje šaltinių. Tačiau šis straipsnis – šiek tiek kitoks. Jis skirtas kitokiai draugystei, kurios gal net ir draugyste nepavadinčiau, greičiau tai – ryšys tarp gyvūnų. Straipsnis skirtas medžiokliniams šunims.
Saulėtą šio šilto rudens dieną išsiruošiau į be galo man įdomią kelionę. Įdomi buvo ir vieta, į kurią važiavau, įdomi bendrakeleivė, įdomus ir mūsų laukęs žmogus: kartu su Daiva Delnickaite išsiruošėme į Broniaus Jurgelevičiaus sodybą Varėnos rajone. Daiva augina taksus. Aš, tarnybinių šunų, vokiečių aviganių augintoja, turėjau progą pagilinti savo menkas žinias apie medžioklinius šunis, taigi kelionė neprailgo.
Ponas Bronius daugeliui pažįstamas iš televizijos laidų, kuriose jis dalyvaudavo su savo augintiniais. Jo sodyba pilna įvairiausių gyvūnų. Akį patraukė laisvai po kiemą vaikštinėjanti stirnaitė, povai, aplink žemai skraidantis gandras (juk spalio mėnuo!). Mus svetingai pasitiko ponas Bronius su žmona Maryte. Šeimininkas mielai aprodė savo ūkį – dideliame aptvare bėgiojančius šernus, meškėnus, usūrinius šunis, lapes ir net vilkus (trejetas jų gyvena sodyboje). Vienas vilkų labai jaukus, noriai prisileidžia šeimininką.
Apžiūrėjus sodybą, atėjo laikas leisti taksams pasitreniruoti – juk to čia ir atvykome. Nedažnai galiu stebėti laukinių gyvūnų bendravimą su šunimis ir medžioklinių šunų treniruotę, todėl man buvo labai smalsu. Mums visai suprantama, kad vokiečių aviganiai, rotveileriai, ryzenšnauceriai ir kitų tarnybinių veislių šunys turi būti dresuojami, tačiau daugybė žmonių, miestuose laikančių medžioklinius šunis, net nesusimąsto, jog medžioklės įgūdžių ugdymas jiems taip pat būtinas kaip tarnybinių veislių šunims – dresūra. Paukštšunių padėtis yra šiek tiek geresnė. Lietuvos kinologų draugijos sudėtyje yra šių veislių mylėtojų klubas, vyksta lauko bandymai, tačiau urvinių šunų padėtis prasta. Būtent todėl vienas Daivos tikslų, kurį ji aktyviai bando įgyvendinti – tai dirbtinio urvo, skirto treniruotėms, įrengimas. Urvą planuojama statyti pono Broniaus sodyboje, kadangi šeimininkas gali aprūpinti reikiamais žvėrimis. Skamba žiaurokai? Skubu pasakyti, jog treniruočių metu žvėrys nežalojami, šunys juos tiesiog randa urve ir aploja. Daug žiauriau ir blogiau, kada kai kurie „medžiotojai” savo šunimis užpjudo beglobes kates. Čia jau labai smerktinas ir baustinas elgesys.
Grįžkime prie mano matytos taksų treniruotės. Daiva atsivežė porą taksų – ANRI Dual Best bei MARKUS Svajonių žemė. Pirmiausiai juos paleido „pagauti” šernų, kurie, rodos, to tik telaukė ir visai nenustebo. Taksai juos greit aptiko (jie ir nesislėpė) ir skardžiai lodami apie tai pranešė, tuomet šernai tingiai apibėgo ratuką, o taksai lodami ėmė vytis. Matėsi, jog tai šernams ne naujiena, o kasdienybė. Vėliau taksams, kaip tikriems urviniams medžiotojams, buvo pasiūlytas urve tūnantis lapinas. Ponas Bronius perspėjo, jog lapinas prastai jaučiasi, tad neverta jo ilgai varginti. Taip ir įsivaizdavau suirzusį lapiną, tyliai murmantį: „Ir vėl tie taksai triukšmaus”. Abu Daivos augintiniai guviai skardendami balsais porą kartų įlindo į urvą, o tada, kad sunkų aukos darbą dirbantis lapinas nepavargtų, jiems pasiūlė usūrinį šunį paviršiuje. Sodybos šeimininkas pririšo gyvūną ilga virve. Jis tūnojo žolėje, o taksai suko ratais aplink jį kone sklęsdami oru, be paliovos lodami. Kartais azartiškai grybštelėdavo už kailio, tačiau tada žvėris smagiai atsikirsdavo. Per visą treniruotę jis nebuvo nei kiek sužeistas. Kaip vėliau ponas Bronius paaiškino, tai jau medžioklinių šunų „treneris” su stažu, sudalyvavęs begalėje treniruočių ir lauko bandymų.
Buvo išties labai įdomu viską stebėti, ir pasiklausyti šeimininko pasakojimų – jis pats jau daug metų medžioja (namai pilni trofėjų) ir augina laukinius gyvūnus. Akivaizdu, koks šis žmogus artimas gamtai ir kaip subtiliai ją jaučia. Gal kai kuriems tai ir labai nesuvokiamas derinys – medžioklė ir meilė gyvūnams, tačiau tokios mintys kyla tik iš žinių apie medžioklę stokos ir siauro požiūrio. Reikėtų tik prisiminti, jog žymiausi gamtininkai ir gamtos tyrinėtojai buvo medžiotojai, pvz., visiems žinomas Tadas Ivanauskas. Ponas Bronius daug išmano ir apie medžioklinius šunis. Šiuo metu jis pats augina laikas, ilgai vadovavo Varėnos miesto šunų mylėtojų bendrijai, teisėjavo parodose, lauko bandymuose.
Naudodamasi proga, visus, besidominčius urvinių šunų sportu, medžiokliniais šunimis, juos turinčius ar norinčius įsigyti, kviečiu prisijungti – pasikeisti patirtimi ir padėti atgaivinti šią sporto rūšį Lietuvoje.

Nuotraukų autorius Marius Čepulis.
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Sek, 2008-08-10 20:52 
Atsijungęs
Veteranų klasė
Veteranų klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir, 2008-07-14 15:23
Pranešimai: 2338
Miestas: Šiauliai
Ačiū už šį ir būsimus straipsnius bei nuostabias foto. Viskas kas apie taksus labai įdomu ir reikalinga. :thankyou:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Sek, 2008-08-10 20:54 
Atsijungęs
Atvira klasė
Atvira klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš, 2007-12-15 17:51
Pranešimai: 345
Miestas: Kaunas
Nu fantastika :thumbup: :thumbup: :thumbup: :thumbup:

_________________
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Sek, 2008-08-10 21:32 
Atsijungęs
Moderatorius
Moderatorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre, 2007-10-24 19:05
Pranešimai: 3289
Miestas: Vilnius
2005 m. Nr. 3

FILMAS APIE 8 KG DRĄSOS

(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))

Televizija ir kinematografas nedažnai mus pamalonina kūriniais apie šunis. Kiekvienas toks įvykis tampa švente gyvūnų mylėtojams – kaip ir nesenas filmo „Keturi taksistai ir šuo“ (režisierius F. Popov, Rusija) demonstravimas per TV. Mažai kas liko abejingas pagrindinio herojaus takso Figaro, kurį vaidino Dar Samocveta Žasmin bei keli bevardžiai dubleriai, žavesiui.

Norite sužinoti, ką apie filmą galvoja kinologai, taksų augintojai – filmo kūrėjų tėvynainiai?

Taksų veisėja iš Omsko:
Kai parodė šį filmą, iš manęs pirmąkart per dvi dienas išpirko visą rudų taksiukų vadą. Pirko brangiai. Visi pirkėjai buvo matę šį filmą. Šitaip dar nebuvo – nei tokių kainų, nei šuniukų pardavimo greičio. Kad taip po dviejų mėnesių, kai vėl veislyne turėsime papildymą, parodytų filmo tęsinį...

Rusijos kinologų federacijos Nacionalinio taksų veislės klubo Vakarų skyriaus Prezidentas, taksų veislyno „Lomze Deribas“ savininkas, rašytojas, PEN klubo narys, pirmojo rango kapitonas Aleksandr Rožnov:
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))

Sakyčiau, filmas – visai ne pasaka, ir ne taksi parko reklama (nors jame ir vieno, ir kito – iki soties). Svarbiausia, kad tai filmas apie gėrį, o jame – daugybė gyvenimiškų, autentiškų epizodų iš mūsų šunų gyvenimo ir jų santykių su žmonėmis.
...Na ir tegu jame ne tik pilna profesionalių klaidų kinologijos detalėse, bet ir scenarijaus netikslumų (pagrindinė herojė telefonu sako, kad eis į operą „Meilės gėrimas“, o su italu klausosi „Sevilijos kirpėjo“), tegu kai kurios scenos nufilmuotos paskubomis ir net neįgarsintos, tegu jį finansavo nežinia kas ir kaip – akivaizdu, kad visa tai padarė žmonės, neabejingi mūsų „mažųjų brolių“ likimams. Filmas moko solidarumo ir gėrio. Ir dar to, kad visiems mums, ir žmonėms, ir šunims, padeda Visata, nes visi mes - Dievo kūriniai. Prisimenate, kaip visos Rusijos taksų augintojai susivienijo, kai buvo pavogtas N. Ustinovo taksas, kaip aiškinosi, kokiu traukiniu jį išvežė, kaip rinko pinigus lėktuvo bilietui? Ir išgelbėjo Kriašą! Nes visi buvo solidarūs.
Būtų puiku, jei filmo kūrėjai bei Figaro veisėjai ir savininkai papasakotų, kodėl jie pasirinko būtent šitą „aktorių“ (jis puikiai vaidino!), kaip vyko filmavimas, ar buvo kviestas specialus dresuotojas, ar šuo netrikdė filmavimo grafiko, ir t. t. Visiems būtų įdomu.
Ir dar, pagalvokite, kokį skaičių žmonių šis kovotojas („...o juk sveria vos aštuonis kilogramus!“) privertė susigraudinti ir paskatino geriems darbams...

Rusijos kinologų federacijos Nacionalinio taksų veislės klubo Lauko komisijos pirmininkė, klubo „Renessans“ vadovė, veislyno „Renessans“ savininkė, literatūrinio-kinologinio žurnalo „Taksai“ redaktorė Irina Kirsanova:
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))

Aleksandrai, koks Jūs geraširdis – tiesiog...
Manau, jei filmo kūrėjai Jus išgirstų... Jie nualptų nuo tokių „pagyrimų“ – klaidos, netikslumai ir t. t., bet vis tiek mums, šunų augintojams, malonu.
Štai kas svarbiausia – MUMS, taksų savininkams, malonu, kad pagrindinis herojus būtent TAKSAS. Veislės propagavimas. Grožėjimasis puikiu šunimi... Ir viskas. O juk tai net ne televizijos filmas – jis pirmiausiai buvo demonstruotas kino teatruose. Argi galima toleruoti visa tai, apie ką Jūs pats pasakėte?
Ir dar, aš įsitikinusi, kad negalima buvo daryti lemtingų klaidų – tokių, kurios darytų įtaką visuomenės požiūriui į konkrečias organizacijas ir apskritai į šunų augintojus. Turiu omenyje piktadarę kinologę iš RKF (juk žmonės pagalvos, kad tokios taisyklės – eutanazuoti „brokuotus“ pusantro mėnesio šuniukus), treniruotę su barsuku (tiesiog trūksta žodžių) ir požiūrį į šunį-čempioną. Nesakau, kad taip niekada nebūna. Bet šito negalima rodyti. Tegu taksas puola liūtą, tegu net laipioja medžiais kaip katė ar skraido kaip paukštis, plasnodamas letenomis ir ausimis... Net ir tai būtų geriau, negu kruvinas kūnas urve, čempionas be kilmės dokumentų abejotiname ringe ar išmetimas iš traukinio.

A. Rožnov: Frazė „Jis niekad nesunerdavo savo trumpų letenėlių“ – geriausias paaiškinimas, kodėl mes taip mylime savo mažaūgius. Taip, taip, mes patys mokomės iš jų būti oriais ir atsakingais už savo artimuosius...
...Na štai... Mano žodžių iliustracija: atbėgo iš virtuvės taksė Egzotika, sutrepsėjo, suinkštė. Žinoma, kol aš čia filosofavau, šunų ėdalas ant viryklės prisvilo!...
...Ir kuris iš mudviejų protingesnis?
Štai ir išsiaiškinome...
Mylėkite savo ištikimuosius nykštukus, tokius mažus ir... labai mažus, ir jie jums atraus dar ne vieną horizontą nuostabioje Taksų Planetoje.

I. Kirsanova: Man atrodo, kad jei ne žiaurūs momentai (urvas ir metimas iš traukinio) – filmas galėtų būti skirtas VAIKAMS, o vaikai, žinoma, nepastebėtų jokių klaidų – kvatotų prieš ekranus ir tiek. Bet vaikišku jo niekaip negalima pavadinti. Taigi, dar kartą: akivaizdu, kad pagrindinis herojus – „Geltonasis taksi“, o visa kita pritempė už ilgų ausų (kaip mano juodojo Ornaldo, o gal ir dar ilgesnių). Akivaizdu, kad žiūrovą tiesiog kvailina.

A. Rožnov: Gėrio, kaip ir gyvenimo, nebūna per daug – arba jie yra, arba...
Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, tačiau teisę į absoliučią tiesą turi tik Dievas.
Filmo kūrėjai laikosi nuotykių komedijos žanro taisyklių, todėl jame pilna visokių režisieriaus keistenybių, „vandens“. Bet yra ir „kūdikis“ – nuostabusis Figaro. Jei kils pagunda „išpilti vandenį“ – nepraraskite jo!
...Cha, staiga prisiminiau, kaip seniai seniai, būdamas paaugliu, Kalugos gubernijoje viename svetingame valstiečių name žiūrėjau per TV S. Bondarčiuko filmą „Karas ir taika“: „Blogas kinas, – pasakė šeimos galva, senas kavaleristas dėdė Miša, – na, kas taip ant arklio lipa! O paspręstė taip parišta, kad net aš neišsėdėčiau balne“...
...Štai ir šuniukus perka, reklama veikia, o mes vis tiek, kaip Krylovo pasakėčioje: „Jeigu batus ims siūt kepėjas...“ Tūkstančiai žmonių pravirko džiaugsmo ašaromis ir tapo geresni – argi šito mažai!
...Man šiandien paskambino viena skurdžiai gyvenanti senutė, turinti du negrynaveislius taksus, gyvenanti neįgaliųjų pensininkų bendrabutyje (padedu jai kuo galėdamas), ir pasakė: „Po filmo apie Figaro viso namo gyventojai rinko produktus, kad galėtų pašerti benamius šunis mūsų rajone“. O ką sotūs pasakys?

I. Kirsanova: Ir vis dėlto, vis dėlto... Nepamirškime apie priešingą TOKIOS reklamos pusę. Niekam ne paslaptis, kad vos tik atsiradus filmui, kurio pagrindinis herojus – kokios nors konkrečios veislės šuo, ta veislė iš karto tampa populiari, o šuniukus perka visi, kas netingi. Ar jiems apskritai reikia šuns, ar jiems reikia būtent šios veislės šuns – niekas nesigilina. Jei parodė per TV – trūks plyš reikia ir jiems. Visi galvoja, kad įsigytas šuniukas bus toks pats PROTINGAS, GRAŽUS, DRĄSUS, kaip ir tas, kurį pamatė ekrane.
Prisiminkite, kaip Anglijoje po filmo „101 dalmatinas“ vos ne kiekviename name atsirado šios veislės šuo, o paskui tos pačios veislės šunys dažniau už kitus patekdavo į prieglaudas... Kodėl? Ogi todėl, kad paaiškėjo, jog dalmatinai ir ne tokie protingi, kaip filme, ir vedžioti juos reikia, ir šerti, ir akyse raibuliuoja, ir t. t.
Žinoma, nuostabu, kai tavo mylima veislė tampa žvaigžde, tačiau tai – lazda su dviem galais.

A. Rožnov: ...Sotūs – jūs vėl apie save!
O aš jums – apie truputėlį gėrio, skirto alkaniems, bet nepraradusiems savo veido...
Veislės populiarumas – niekai. Mano užkampyje nei kiek nepadaugėjo skambučių dėl šuniukų. Nusileiskite ant žemės – žmonėms nerūpi elitiniai šunys, jie patys neturi ko valgyti. Todėl mano taksiukai dažniausiai iškeliauja į užsienį... Tiesiog pasiklausykite širdies balso – jis neapgaus. Manęs, po visko, ką pats pergyvenau – tikrai neapgaus, labai tikiuosi!
...O Figaro, kad ir kiek ieškotumėte blusų, – ŠVARUS!

I. Kirsanova: Aleksandrai, nukankinote mane savo gėriu... Kas gi svarsto apie Figaro. Jis ir švarus, ir nuostabus, ir... TAKSAS.

A. Rožnov: O ko Jums mažai – pykčio ir žiaurumo?
Ir kas filme gali būti svarbiau už Figaro?

I. Kirsanova: Aleksandrai, deja, filme yra ir nepateisinamo pykčio, ir žiaurumo. O juk galima buvo to išvengti.

A. Rožnov: Ir vis dėlto gėrio po filmo apie Figaro atsirado daugiau – o tai svarbiausias filmo kūrėjų nuopelnas.

Parengė Daiva Delnickaitė


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Sek, 2008-08-10 23:23 
Atsijungęs
Veteranų klasė
Veteranų klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen, 2008-05-16 10:52
Pranešimai: 1639
labai graži medžiaga sudėta :clap: dėkoju


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Pir, 2008-08-11 6:49 
Atsijungęs
Čempionų klasė
Čempionų klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ant, 2008-06-17 19:16
Pranešimai: 510
Miestas: Vilnius
super, labai įdomu pažiūrėti į tokį grožį ir paskaityti ;) .


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Pir, 2008-08-11 10:25 
Atsijungęs
Moderatorius
Moderatorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre, 2007-10-24 19:05
Pranešimai: 3289
Miestas: Vilnius
2006 m. neatsimenu koks numeris.

MEDŽIOKLĖ
Visų trijų pasakojimų autoriai augina taksus ir medžioja su jais.

Vyriška medžioklė
Aleksej Koroliov (Rusija)

(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))

Išvyka į medžioklę turi būti gerai parengta ir suplanuota. Smulkmenų čia nebūna. Jei norite, kad viskas vyktų taip, kaip numatyta – nesumanykite pamiršti namuose kokios nors smulkmenos. Kepurės, tikėdamiesi, kad rasite „pakaitalą“ vietoje. Šunų ėdalo, nusprendę nupirkti jo pakeliui. Viskas nepavyks. Pačiu netinkamiausiu momentu atsiras problemos, kurių sprendimas atims didžiąją laiko dalį. Spjaukite, grįžkite namo, išlenkite taurelę ir svajokite apie sekančią medžioklę.
Na! Pagaliau atsirado laiko, ir žmona išleido – greičiau į laukus ir miškus. Duotas pažadas nepirkti degtinės. Viskas! Aš kelyje! Ak! Kokie juokingi tie automobiliai, atsargiai laviruojantys apledijusiu, apsnigtu keliu. Mano ištikimas „žirgelis“ jaukiai ūžia ir šokčioja, neleisdamas suabejoti jo galimybėmis. Šunys taikiai šnarpščia... O neee!!! Taigi ėdalas liko namuose... Nekenčiu žodžių, pasakytų besiruošiant! Ir vėl žmona! Jei ne žmona, reikalavusi kažko nepirkti, aš niekad nebūčiau pamiršęs to prakeikto ėdalo... Ir kepurės! Kaipgi dabar – be kepurės?! Žmona, dėl visko kalta žmona! Žmonos – blogio šaltinis!
Tiek to. Rasiu ką nors namelyje... Ėdalo nupirksiu. Ai... smulkmenos... Susidorosim... Ir žmona ne tokia jau bloga... Laisvė, laisvė, laisvė... Uūūūūū... – pritarė geležinis žirgelis, užtikrintai lenkdamas eilinį automobilį... Paskutinė gyvenvietė prieš posūkį. Ėdalas nupirktas. O gal?... Paimsiu buteliuką... Juk tai nerimta... Gamtoje – ir nei lašo?! Jau arti. Štai ir pažįstama pakelė, kur tradiciškai visi išlenkia burnelę – sėkmei. Ech... tyla. Šuneliai mano!!! Kaip aš jus myliu! „Čia eeeglių šaaakos viiirpa tylojeee“... Ir nė gyvos dvasios! Gera! Žirgelis priveža prie namo vartų, apšviesdamas krintantį sniegą. Kur vartų raktas? Štai jis. Bet kažkodėl netinka... Yra dar du... Irgi kažkodėl netinka... Nieko. Yra dar vienas slaptavietėje prie vartų. NĖRA!!! Nieko, automobilyje yra pjūkliukas, nupjauti spyną – vieni juokai. IR VĖL ŽMONA!!! Tai ji paprašė kažką namuose nupjauti – parsinešiau pjūkliuką namo, o atgal nepadėjau! Žmonos – blogio šaltinis! Nieko, name turėtų būti įrankių. Op per tvorą. Štai durų raktas. Durys atsidaro. Jungiklį spragt, spragt. Ogi elektros nėra... Normalus žmogus, jei jau taip nesiseka, spjautų ir važiuotų atgal. Betgi mes ne tokie, mes gi tradiciškai jau išlenkėme burnelę už sėkmę – taigi, atgal kelio nėra... Apgraibomis ieškau pjūkliuko, pjaunu spyną, sunešu daiktus į vidų, surandu žibalinę lempą, užkuriu krosnį. Kol kas šalta. Taip ir sustirti galima. Reikia „pasišildyti“, juk yra kuo... Dabar miegoti... O rytoj... Ak, saldūs sapnai apie rytojaus klaidžiojimus miškais!
Atleiskite už fiziologines smulkmenas, bet apie penktą valandą ryto prispyrė, kaip sakoma, į lauką... Atidarau duris, išbėga vienas iš šunų. Už pakarpos, marš į vietą, trinkt durimis. Tyloje, krintant sniegui, pradedu suvokti, kad raktas liko viduje, už užtrenktų durų! Tai bent finalas! Penki laipsniai šalčio. Kelnaitės ir šlepetės – visas mano turtas! „Čia eeeglių šaaakos viiirpa tylojeee“... Maža to! Automobilio raktai – irgi viduje! Dabar jau kelio atgal nebuvo VISIŠKAI. Norėjosi staugti vilku, atsidurti namuose, nepamiršti kepurės ir šunų ėdalo...
Krapštau durų staktą staliniu peiliuku įnirtingai kaip katorgininkas, zulinantis antrankius... Nuskeltas paskutinis staktos gabalas, o lovoje saldžiai šnarpščia trys įžūlūs snukiai. Jau nerūpi aiškintis „kas namuose šeimininkas“. Vieną šunį po nugara, kitą ant pilvo, trečią prie kojų. Laukiu aušros, kad galėčiau sutvarkyti durų staktą ir spyną...
Lapę mes vis dėlto pamatėme grįždami atgal. Ji labai mandagiai mums nusilenkė, pašaipiai pažvelgė iš paskos ir patraukė savais keliais. „Gulinčių nemuša“, - norėjo ji mums pasakyti. „Apsilankykite dar, tada ir pažaisime, jei sugebėsite atvažiuoti“.
Išvyka į medžioklę turi būti gerai parengta ir suplanuota. Smulkmenų čia nebūna. Jei norite, kad viskas vyktų taip, kaip numatyta – nesumanykite pamiršti namuose kokios nors smulkmenos. Nei šerių Jums, nei taukų!!!


Moteriškoji medžioklė
Tatjana Syčiova (Rusija)

(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))

Niekas jūsų taip paprastai nepaims į realią medžioklę. Tikrai nepaims! Aš kovojau dėl savo teisės medžioti ne metus ir ne dvejus. Man pasisekė. Turėjau du Mokytojus. Vienas išmokė elgtis taip, kad ir kitą kartą vyrai mane vestųsi: pamiršti apie zirzimą, nuovargį, apie „silpnąją lytį“. Kitas išaiškino, ką galima vestis į medžioklę, o ko ne. Juk visi medžiotojai turi ginklus ir šunis! Tai ne tušti žodžiai!
Kai moterų, vaikų, šunų kompanijoje įgėrę vyrai užtaiso šautuvus, norėdami pašaudyti varnas – aš juos visus įsidėmiu ir įtraukiu į „juodąjį sąrašą“.
Kai vos priėję prie urvo ir nespėję jo apžiūrėti „protingi“ medžiotojai reikalauja leisti šunį – savo šuns aš neleisiu. O tokius medžiotojus irgi... į „juodąjį sąrašą“.

Užtat dabar mane ima kartu. Nesigiriu, tikrai ima. Nes: 5 km paskui vyrus ant slidžių? – (baisu prisiminti...) – galiu (o kiek sveikatos man tai kainavo, praleisiu).
Laukti vilko pasaloje, nejudėdama, nešniurkščiodama, praleisdama ir lapę, ir teterviną – galiu.
Dalyvauti varyme į kalną, kur su slidėmis – oi, mama! o be slidžių dar blogiau – galiu.
Su slidėmis paskui sniegaeigį (ant vieno peties šautuvas, ant kito – šuo krepšyje, nes taksas savo trumpom kojom nespėja iš paskos) – galiu (ir dar noriu! Net naujas slides įsigijau!) Nors paskutinį kartą ant slidžių stovėjau dar mokyklos laikais...
O paskui grįžtam namo – vyrai sėda už stalo, butelaitį pasistato... o tu prie viryklės sukiesi, nes... parėjo vyrai iš medžioklės, moteriškė turi ruošti vaišes... Kažkodėl niekas neprisimena, kad moteriškė su jais kartu sukorė tiek pat kilometrų.
Medžioklė – tai ne treniruotė. Visiškai!

Ten bjauru, purvina, reikia kasti, gulėti urve žemyn galva, klausyti. Arba stovėti nepajudant pasaloje, o nosį niežti, o čiaudėti negalima, o vėjas į ausis pučia, o kepurės pasitaisyti negalima... O pirštai stingsta, o šautuvas jau ne 3,5, o visus 35 kg sveria, o kojos šąla, o paskui dar namo vilktis, o nieko nesumedžiojom...
O apsinuodijimas deguonimi!
Ech... Vėl noriu į medžioklę...

Šeimyninė medžioklė
Elina Lahtinen (Suomija)

(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))

Išsiruošėme į urvinę medžioklę. Bičiulis pasakė, kad matė usūrinio šuns pėdsakus. Sako, urvas nedidelis, gruntas geras – lengvas smėlis. O pats bičiulis su urviniais šunimis nemedžioja, jis turi skaliką...
Susiruošėme greitai. Pamanyk, usūrinis – mes jį per valandą pagausime!
Kai atvykome, paaiškėjo, kad mūsų bičiulis truputį suklydo. „Nedidelis“ urvas – tai maždaug pusės hektaro ploto kalva, visa išrausta urvais ir panaši į olandišką sūrį... Kur jau čia usūrinis... Betgi negrįšime tuščiomis, jei jau atvažiavome...
Pelengavimo daviklį priklijuojame lipnia juosta taksui prie uodegos. Šunį – į urvą. Praeina numatyta valanda – tyla. Ir šuo neišeina. Pradeda snigti.
Ieškome pelengavimo signalo. Randame. Hm... Gylis – du su puse metro. Kuo toliau, tuo linksmiau.
Praėjo dar pusvalandis. Urzgia, trepsi, loja netoli nuo paviršiaus – aha, usūrinis ar ne, bet kažkas ten yra. Vis sninga... Šlapdriba. Visi mūsų daiktai jau drėgni.
Klausomės – loja, trepsi, urzgia... Vėl tylu. Nuėjo kažkur gilyn...
Vargais negalais įkuriame laužą...
Bandome išgirsti šunį – nieko! Praėjo daugiau kaip dvi valandos. Nerimaujame, nes jau seniai aišku, kad urve visai ne usūrinis. Barsukas, o gal ir keletas... Juk čia metų metais niekas nemedžiojo.
Slankiojam su pelengatoriumi. Aha, užfiksavome. Šliaužioju žeme, klausausi, tačiau lojimo negirdžiu. Signalas yra, iš vietos nejuda. Nusprendžiame – reikia kasti. Velniava, gilu – 2,7 m.
Kasame visi trys. Per valandą įveikiame metrą. Lengvas gruntas?! Akmenų užtektų nedidelio namo statybai...
Dabar turėtume išgirsti lojimą. Nėra! Kaip reikiant susinervinu. Mano vyras išklauso visko, ką gali pasakyti labai supykusi žmona, kuri bijo, kad daugiau niekada nepamatys savo šuns... Tyli, kasa. Vakarėja, temsta, vis dar sninga. Žibinto mes, aišku, nepasiėmėme – kam mums žibintas?..
Kai nuo epopėjos pradžios praeina penkios valandos ir atkasame daugiau kaip du metrus, kalvos apačioje pasigirsta kažkoks šnaresys. Atsisuku – taksas! Lyg niekur nieko, su apdraskyta fizionomija, labai patenkintas. Žiūri, lyg norėdamas paklausti: O ko jūs čia kasate?
Purvini, sušalę, alkani – puolame prie mūsų herojaus. Taip, viskas aišku - daviklio ant uodegos nėra. Liko urve. O mes kasėme! O aš jau mintyse atsisveikinau su taksu... Grasinau vyrą ir bičiulį pasiųsti į urvą...
Renkame daiktus, gesiname laužą, kuris tik dabar kaip reikiant įsidegė. Grįžtame prie automobilio. Nusprendžiame, kad šiandien urvo jau neatstatinėsime, rytoj ateisime ir pamėginsime surasti pelengavimo daviklį.
Suskamba telefonas. Anyta džiugiai praneša, kad ji atvyksta... Ir dovanų atveža... Spėlioju, kas per šventė. Klausiu vyro, kokia šiandien diena... Sako, gruodžio ketvirtoji. Įtempiu atminties likučius... O dieve, šiandien mūsų vestuvių metinės!

Tai bent pora – abu labu tokiu...


Vertė D. Delnickaitė


Paskutinį kartą redagavo DaivaD. Pir, 2008-08-11 10:44. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Pir, 2008-08-11 10:39 
Atsijungęs
Veteranų klasė
Veteranų klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen, 2008-05-16 10:52
Pranešimai: 1639
Būna, kai šuo į šeimininką arba šeimininkas į šunį... supanašėja ;)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Pir, 2008-08-11 10:43 
Atsijungęs
Mažylių klasė
Mažylių klasė

Užsiregistravo: Pen, 2008-08-01 14:44
Pranešimai: 24
super! :clap:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Pir, 2008-08-11 10:50 
Atsijungęs
Moderatorius
Moderatorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre, 2007-10-24 19:05
Pranešimai: 3289
Miestas: Vilnius
Takso treniruotė

Jelena Sokolova (Rusija)

(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))

Valio! Šiandien mano eilė – mes su šeimininke važiuojam į dirbtinį urvą! Laputės tikriausiai nepamatysiu, bet nors pasivažinėsiu...
Oi, kiek žmonių! Vienas urvas laisvas: nagi, kas čia buvo, ką darė... Aha, usūrinis tupėjo... Lapė tupėjo ir net bėgiojo... Oho! Ir barsuko čia būta – fe, kaip atsiduoda baime. Įdomu, kam nuo jo kliuvo?..
Štai ir pirmasis grobis – lapės gaurų kuokštelis: neįdomu, pats iškrito, šeriasi laputė... bet vis tiek gerai ir tokį kuokštelį pakramtyti, lyg medžioklės grobį... Aha, štai ir usūrinis savo kuokštą paliko, tačiau šis jau kažkieno užkariautas mūšyje!
Ak, prasideda... O man leis? Šeimininke, aš čia! Šeimininke, tu mane matai?! Šeimininke, čia aš!!! Ak, laputę išleidžia, o aš čia... Šeimininke, paimk mane!.. Na, kodėl ji į svetimą šunį žiūri? Juk vis tiek jis nieko nemoka... O aš žinau, kaip reikia... Oho, ką jagdterjeras išdarinėja... O, kad ir man leistų... Šeimininke, dabar mano eilė? Šeimininke, dabar aš! Na štai, ir vėl svetimas taksas... net į urvą bijo įeiti – ak, aš dabar parodyčiau!.. Šeimininke, leisk, aš parodysiu! Šeimininke, aš čia... Šeimininke, tu matai?.. Ko juokiatės? Niekad nematėte šokčiojančio takso?.. Leiskite mane! Aš reikalauju! Aš moku! Leiskite! Rrrrr-au!!! Grrrotos... grrrrotos... Šeimininke, nepyk, netriukšmausiu... Ir vėl ne aš?! Jis nemoka! Aš moku... Leiskite, parodysiu! Leiskite! Leiskite!! Rrrrr-au!!! Rrrrrrr!.. Grrrotos... Netriukšmausiu... Netriukšmausiu... Grrrotos!!!.. Oi! Netriukšmausiu!!! Vėl juokiasi... Juokitės, juokitės... Tuoj aš visiems parodysiu!.. Šeimininke, mano eilė! Šeimininke, aš čia! Čia aš!.. Ak, kaip ilgai reikia laukti...
Barsuką atvedė... Įdomu, kokiam šuniui? Ir vėl ne aš... Ir gerai... Jagdterjeras... Tai šaunuolis!.. Ir aš taip galėčiau... Šeimininke, mano eilė greitai? Šeimininke, aš čia!.. Laukti ir laukti – visada tas pats... Eisiu, laisvą urvą patikrinsiu: kas ten buvo, ką darė... Ojojoj! Dabar mano eilė! Šeimininke, tu manęs nepamiršai? Šeimininke, aš čia!..
Na pagaliau! Šeimininkė ateina! Greta, greta, žinoma, greta – kaip pasakysi, šeimininke, kad tik man laputę duotų... Šeimininke, tu žadėjai...
Pirmyn!.. Į urvą!.. Banzai! Į urvą!.. Banzai!.. Į urvą... Į urvą?.. (Ak, ten barsuko kvapas... Atrodo, jį išėmė, o jei jis vis dar ten?!..) Šeimininke, aš netilpsiu... Kaip liepsi, šeimininke... Einu jau, einu... Nuolydis... katilas... lapės kvapas... ir barsuko... Šeimininke!!! Kas gi ten?.. Kas?! Pagaliau susiaurėjimas! Šeimininke, aš netilpsiu! Netilpsiu! Aš geriau iš kitos pusės įeisiu... Oi, šeimininke... tu čia? Taigi aš ir pats norėjau, tik netilpau... Ojojoj! Aš einu! Jau einu! Jau bėgu!!! Nuolydis... Pirmas katilas... barsuko... kvapas... lapės... kvapas... susiaurėjimas... Posūkis... lapės kvapas... Nuolydis... barsuko kvapas... ak, baimės kvapas! Kažkam kliuvo... Ak, baisu! Einu jau, šeimininke, einu... Antras katilas... barsuko kvapas... lapės kvapas... Antras posūkis... Lapės kvapas... Lapės kvapas?.. Lapės kvapas! Kvapas!!! Praplatėjimas... Lapė!!! Trečiame katile! Sėdi! Lapė!!! Leisk į katilą!.. Leisk, sakau!.. Geruoju leisk!.. Aš vis tiek įeisiu!.. Oi, snukio nėra kur paslėpti... Apdraskys... Oi, ko draskaisi, aš juk atbulas!.. Atbulas!.. Nagi, išeik! Nagi... išeik... nagi... nagi... jau... Oi, nesipešk! Oi, aš juk tavęs neliečiu! Tik atbulas... Išeik!.. Išeik!.. Vis tiek išvarysiu!!! Kur?!.. Dar pasistumdykim!.. Kur eini?!.. Oi, laikykit mane!!! Oi, ji bėga!!!.. Laikykit ją!!!.. Ir tai viskas?!!.. Šeimininke, ir tu čia? Šeimininke!!! Gerai jau, šeimininke... Gerai... Viskas dėl tavęs, šeimininke! Oi, ačiū, šeimininke!!!
Ką, rudoji, sėdi? Žiūri? Žiūrėk, žiūrėk... Įsidėmėk... Sekantį kartą taip greitai neišbėk – per mažai pasistumdėme...
O ko jūs nesijuokiate? Niekada nematėte takso, išvarančio lapę? Čia jums ne šokinėjimas už grotų... Žiūrėkit, žiūrėkit, įsidėmėkit. Kada dar pamatysit... Šeimininke, o rytoj atvažiuosim? Važiuosim rytoj, a, šeimininke? Tik po savaitės?! Na, eime į laisvą urvą... Kas čia buvo, kol manęs nebuvo?..

Vertė Daiva Delnickaitė


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Pir, 2008-08-11 16:27 
Atsijungęs
Atvira klasė
Atvira klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš, 2008-03-22 11:58
Pranešimai: 420
Miestas: Elektrėnai
Super istorijos! :thumbup: :clap: :thumbup: :thankyou:

_________________
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Ant, 2008-08-12 7:31 
Atsijungęs
Moderatorius
Moderatorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre, 2007-10-24 17:59
Pranešimai: 290
Miestas: Vilnius, Lithuania
Labai smagu paskaityti :thumbup: Kaip tik ryte nuotaikai praskaidrinti :) Ačiū, Daiva :4u:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Ant, 2008-08-12 10:20 
Atsijungęs
Moderatorius
Moderatorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre, 2007-10-24 19:05
Pranešimai: 3289
Miestas: Vilnius
2006 m.

Ar dresuoti medžioklinį šunį?

Elina Lahtinen (Suomija)

(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))

Pagyvenęs bičiulės vyras visai rimtai galvoja, kad jo skaliko jokiu būdu negalima auklėti – kitaip, sako, jis nedirbs... Jo apskritai niekas niekada nemokė jokių komandų. Skalikas gyvena dideliame voljere su įėjimu į šiltą patalpą. Iš ten jį veda į medžioklę. Jis nežino netgi kas yra pavadėlis. Bet tai vienas kraštutinumas...

Vis dėlto medžiotojai daugumą šunų išmoko elementarių komandų: „Pas mane“, „Duok“, „Negalima“, ir panašiai. Tai labai palengvina darbą su šunimi miške.
O dresūros laipsnis priklauso nuo medžioklės pobūdžio. Aš, pvz., ne itin domiuosi paukščių medžiokle. Bet vis dėlto, kiek suprantu, tai – medžioklės rūšis, kuri neįmanoma be dresūros. Šuo dirba pagal šeimininko komandą. Tai būtina, kitaip jis gali patekti po šūvio linija.

Urviniai šunys savarankiškesni ir dirba be nurodymų. Bet ir čia visai neblogai, jei šuo klauso išvardintų komandų. Nepastebėjau, kad tai kaip nors neigiamai paveiktų darbines savybes. Du mūsų paklusniausi šunys ir yra geriausiai dirbantys: Arvi ir Tilli.
Arvi dažniausiai net į urvą neina be „pranešimo“. Sustoja prie urvo, ir lojimu praneša apie radinį, o kai mes prisiartiname – eina į urvą. Tačiau atšaukti jį iš urvo nuo žvėries neįmanoma... Kai vejasi žvėrį, taip pat labai sunku.
Urvinio šuns neauklėčiau pernelyg griežtai. Jis turi mokėti pats priimti sprendimus, be komandos ir sufleravimo. Turi mokėti pasikliauti savimi. T. y., tokio laipsnio dresūra, kai šuo nesiryžta pakelti letenos be komandos – netiks. Visai be dresūros taip pat gresia problemos. Aš nenorėčiau bėgioti po mišką ieškodama šuns, taip pat nenorėčiau ir būti apkandžiota, atsiimdama grobį.

Tas pats ir medžiojant paviršiuje. Šuo turi ateiti kviečiamas. Tačiau negalima persistengti su dresūra ir pernelyg orientuoti šunį į šeimininką. Medžioklėje skaliko tikslas – ne sekti šeimininkui iš paskos, o surasti žvėrį. O tai įmanoma tik tada, kai šuo savarankiškai ir be baimės nueina nuo šeimininko dideliu atstumu. Tačiau ir tada turi išlikti ryšys tarp šuns ir šeimininko. Visų pirma reikalingas savitarpio supratimas ir pasitikėjimas.

Taigi, apibendrinsiu: visai be dresūros – blogai, bet ir per daug dresūros – negerai. Turi būti aukso viduriukas, kaip ir visame kame.


Vadim Achtiamov (Rusija)

(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))

Aš linkęs visai nedresuoti medžioklinių šunų. Aš stengiuosi su jais... slapta susitarti. Svarbu, kad taksas, laika, skalikas, paukštšunis suvoktų užbaigtą medžioklės ciklą: šuns darbas – rezultatyvus šeimininko šūvis – bendras grobis. Kai ši grandinė susijungs šuns galvoje – turėsite puikų medžioklinį šunį. Dresūra? Pakeisčiau šią sąvoką į treniruotę ar pratinimą - tai svarbu pradinėje jauno šuns apmokymo stadijoje. O toliau... Toliau viskas priklauso nuo šuns, ypač tokioje medžioklėje, kur nėra betarpiško šuns ir medžiotojo kontakto, o yra tik subtili, neapčiuopiama vienybė ir savitarpio supratimas...
Pavyzdžiui:
- taksas giliame, išsišakojusiame urve stengiasi išvyti lapę į paviršių. Šuo turi būti tvirtai įsitikinęs, kad šeimininkas laukia prie išėjimo pilnai pasiruošęs. Jis niekur neišėjo, neišvažiavo, nekūrena laužo, negeria arbatos ar degtinės. Kad bet kuriuo momentu jis ateis į pagalbą, kasdamas kubinius metrus grunto. Tada ir tik tada taksas atkakliai, tiek laiko, kiek reikės, spaus žvėrį laukan.
- daugelis laikų, medžiodamos kurtinį, išgirdę, kad ateina šeimininkas, „apsuka“ paukštį uodega link šaulio, o galva link savęs. Šito negalima išmokyti – šito galima tik išmokti.
- patyrę paukštšuniai neretai pakelia paukštį būtent tokiu būdu, kad medžiotojui būtų patogu šauti.
Štai kas yra medžioklinio šuns ir jo šeimininko-medžiotojo vienybė. Tai didelė vertybė, ir už tai galima daug atiduoti.


Vertė D. Delnickaitė


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: Tre, 2008-08-13 12:39 
Atsijungęs
Atvira klasė
Atvira klasė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš, 2007-12-15 17:51
Pranešimai: 345
Miestas: Kaunas
Nu super super super, labai faina medžiaga, ir nuotraukos ko vertos :thumbup: :thumbup: :thumbup:

_________________
(!empty($user->lang['IMAGE'])) ? $user->lang['IMAGE'] : ucwords(strtolower(str_replace('_', ' ', 'IMAGE')))


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 16 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Veikia ant phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007