Vienam šiurkštukui truputį nepasisekė - jį sužeidė šernas. Čia pat jam praplovė žaizdą ir užsiuvo suplėšytą kailį. Narsuolis net necyptelėjo, tik vizgino uodegą...
Kadangi p. Siejkowski pirmiausiai dirbo su pėdsekiais, urvininkams teko gerokai palaukti. Pagaliau buvo leista tikrinti paklusnumą. Nieko pernelyg sudėtingo, tačiau aš pamiršau pasiimti švilpuką, ir teko rėkauti, kviečiant "pas mane". O dar aš nelabai supratau, ką sako teisėjas. Anri - 4 balai, Marko - 3 balai. Smulkmena, tačiau juk tikrai galėjo geriau...
Pirmiausiai dirbo triušininkai.
Pagaliau atėjo ir mūsų eilė.
Pirmą bandymų dalį mano taksai įveikė be priekaištų. Azartiškai nėrė į urvą, greitai pasiekė pirmą katilą, ilgai lojo ant lapės, uždarytos jame. Tuomet lapę perkėlė į kitą katilą, atidarė sklendes.
Nuotraukoje, maždaug ties centru, į dešinę nuo dešiniojo žmogaus, matosi tarsi laiptelis. Tai labai status ir siauras nuolydis, sunkiai įveikiamas šunims. Mano taksai buvo treniruojami trumpoje urvo atkarpoje, nuo įėjimo iki pirmo katilo. Palojo, dar įsikibo, jei pasisekė, ištraukė usūrinį, ir tiek (o čia dar ir lapė, ganėtinai neįprastas jiems žvėris - su lape jie buvo susidūrę du kartus, maža to - antrąjį kartą lapė buvo labai stipri ir agresyvi, Anri nuo jos nukentėjo).
Susidūrę su neįprasta kliūtimi, jie nežinojo kaip ją įveikti. Marko ten ir pasiliko, ir lojo per 3 metrus nuo lapės, kol baigėsi jam skirtas laikas. Anri vis dėlto įveikė nuolydį ir priartėjo prie lapės. Tačiau tuomet jis nusprendė paieškoti kito kelio ir išlindo iš urvo. Jei būtų grįžęs į urvą per minutę, viskas būtų buvę gerai. Ir jei šalia nebūtų triušio urvo, jis spėtų grįžti laiku
Bet kol ieškodamas patogaus kelio apėjo visus išėjimus (o jų, skaičiuojant ir triušinius buvo daug), minutė baigėsi. Anri grįžo į urvą pavėlavęs tik dviem sekundėm, deja, tai jau buvo per vėlu.
Štai ir viskas
Treniruotis reikia. Ir ne ten, kur anksčiau treniravomės, o padoriame urve, su padoriu žvėrimi ir padoriu mokytoju.