Vakar pakeistos GYVŪNŲ LAIKYMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLĖS. Naujovės:
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2013-09-18 ĮSAKYMO NR. 30-2001 „DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. vasario 26 d. Nr. 30-329
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu ir Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 „Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“,
k e i č i u Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisykles:
1. Išdėstau 9 punktą taip:
„9. Draudžiama:
9.1. laikyti gyvūnus uždaroje transporto priemonėje ar patalpoje be gryno oro, ventiliacijos, palikti juos lauke, esant ekstremalioms karščio ar šalčio sąlygoms;
9.2. šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Laikydamiesi Taisyklių V skyriuje nustatytų reikalavimų, bešeimininkių kačių kastravimo programas (pavyzdinės bešeimininkių kačių kastravimo programos forma pateikta 1 priede) vykdantys asmenys gali šerti bešeimininkes kates tik Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento (toliau – Saugaus miesto departamentas) nustatytose vietose ir vietose, kurias iki Taisyklių įsigaliojimo nustatė seniūnijos;
9.3. su savimi turėti, vestis ar neštis gyvūnus į masines žmonių susirinkimo vietas (išskyrus specialius renginius gyvūnams ar jų savininkams), kapines, ikimokyklinio ugdymo, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teritoriją, žaidimo, sporto aikštes, o į paplūdimius – nustatytu maudymosi sezono metu;
9.4. maudyti, prausti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, o viešuosiuose uždaruose vandens telkiniuose, upėse – nustatytu maudymosi sezono metu;
9.5. gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo dėžių ar dėžių su smėliu, skirtu barstyti šaligatvius žiemą, tvarkyti kapines, gesinti gaisrus, pilti į šias dėžes smėlį su gyvūnų ekskrementais;
9.6. laikyti gyvūnus ant daugiabučių gyvenamųjų namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose, sudaryti sąlygas gyvūnams patekti į nurodytas vietas ar patalpas;
9.7. laikyti bešeimininkius gyvūnus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose;
9.8. įrengti būdas ar kitas slėptuves bešeimininkėms katėms, išskyrus atvejus, kai būdos (slėptuvės) įrengiamos pagal Saugaus miesto departamento suderintas bešeimininkių kačių kastravimo programas.“
2. Išdėstau 23 punktą taip:
„23. Dviejų butų namo bute, daugiabučio gyvenamojo namo bute ar
individualiame gyvenamajame name ir jam priklausančiame žemės sklype,
išskyrus atvejus, kai asmuo teisėtai verčiasi šunų, kačių veisimu:
23.1. leidžiama laikyti neribotą skaičių kastruotų šunų ir kačių, nekastruotų šuniukų ir kačiukų iki 6 mėnesių vadas;
23.2.
draudžiama laikyti:
23.2.1. daugiau kaip du nekastruotus gyvūnus (šunis, kates);
23.2.2.
du nekastruotus tos pačios rūšies, bet skirtingų lyčių gyvūnus (šunis, kates).“
3. Išdėstau 38.5 punktą taip:
„38.5. bešeimininkių kačių kastravimas;“
4. Išdėstyti 40 punktą taip:
„40. Bešeimininkių kačių kastravimo programoje nurodoma: programos rengėjas, jo duomenys kontaktams, programos vykdytojai ir bendravykdytojai, jų duomenys kontaktams, siūloma bešeimininkių kačių šėrimo vieta, laikas ir kita informacija, susijusi su programos įgyvendinimu. Prie programos pridedama schema, kurioje aiškiai nurodyta siūloma bešeimininkių kačių šėrimo vieta. Jei bešeimininkių kačių šėrimo vietoje ketinama įrengti būdą (slėptuvę), kurioje bešeimininkės katės galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, prie programos pridedamas būdos (slėptuvės) projektas.“
5. Išdėstau 43 ir 44 punktus taip:
„43. Suderinęs programą, Saugaus miesto departamento direktorius pasirašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą (2 priedas), prie kurio pridedama suderinta programa. Administracinės veiklos skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša asmeniui apie suderintą programą, nurodydamas, kur ir kada jis gali atsiimti kačių šėrimo vietos parinkimo akto kopiją.
44. Programos rengėjas (vykdytojas) privalo laikytis suderintos programos reikalavimų, o bešeimininkes kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė Saugaus miesto departamento direktorius arba iki Taisyklių įsigaliojimo – seniūnijos. Administracinės veiklos skyrius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešti Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinei tarnybai apie vietas, kuriose galima šerti bešeimininkes kates. Bešeimininkės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu. Draudžiama šerti bešeimininkes kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu. Kačių šėrimo vietoje programos rengėjas (vykdytojas) gali pastatyti ne didesnę kaip vieno metro aukščio būdą (slėptuvę), kuri pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nelaikoma statiniu (iš jų – nesudėtingu). Būda (slėptuvė) turi būti tvarkinga, švari, nuolat prižiūrima ir nekelti pavojaus kitų asmenų sveikatai ar turtui.“
6. Išdėstau 47, 48 ir 49 punktus taip:
„47. Bešeimininkės katės turi būti skiepijamos, kastruojamos, atliekama jų dehelmintizacija, naikinamos blusos ir kiti parazitai pagal nustatytas metodikas, siekiant išvengti žalos gyvūnui. Bešeimininkes kates gali kastruoti tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir kastruota katė prieš paleidimą gali būti pažymėta laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Asmenys, atliekantys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo užtikrinti, kad katės būtų paskiepytos, kastruotos, atlikta jų dehelmintizacija, išnaikintos blusos ir kiti parazitai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kačių šėrimo vietos parinkimo akto gavimo dienos.
48. Paskiepytas ir kastruotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos. Kastruotas ir paleistas kates toliau šeria asmenys, kurie tai darė iki kačių kastravimo, arba kiti asmenys, laikydamiesi Taisyklių reikalavimų. Asmenys, mažinantys bešeimininkių kačių populiaciją, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir kastruotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.
49. Asmenys negali gaudyti kastruotų ir pažymėtų bešeimininkių kačių, o jei tokias kates pagauna, privalo nedelsdami paleisti. Jei kastruota bešeimininkė katė elgiasi agresyviai arba jai akivaizdžiai reikalinga veterinarijos gydytojo pagalba, tokią katę šeriantis asmuo privalo nedelsdamas pasirūpinti, kad ją apžiūrėtų veterinarijos gydytojas.“
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS VALDAS KLIMANTAVIČIUS
Jie visai išprotėjo. Net individualaus namo žemės sklype negalima laikyti nekastruotų patino+kalės, jei neužsiimi veisimu... Ankstesnėj redakcijoje jau buvo paminėtas namas, bet nebuvo reikalavimo dėl sklypo. Buvo galima turėti mažą kalytę name ir didelį patiną lauke. Arba atvirkščiai. O dabar jau viskas - nelegalai ....